Praėjusio savaitgalio dienomis į Ventės ragą jau suvažiavo gausus būrys poledinės žūklės mėgėjų.
Tiesa, ledas ne visur vienodas, reikia būti atidiems ir vengti įšalusio sniego, balkšvos spalvos vietų (protingiausia jas aplenkti), o pasirinkti saugesnius plotus.
Vyrai, aišku, atvykę ir iš toliau, pasiskleidė kur kam atrodė geriau ir užgulė grąžtus. Į eketes suleido savo skonio masalus: blizgutes, „velnius”, stambesnes avižėles. Ne visiems vienodai sekėsi. Kai kas ilgiau užsibūdavo prie „geros” eketės, kiti dažniau turėjo jas keisti. Žodžiu, kibimas nebuvo svaiginantis, bet vis dėlto raibašonių tuose plotuose buvo galima aptikti ir prisivilioti. Maloniausia, kad ešeriai nebuvo iš smulkiųjų – 150, 200 gramų ir didesni. Mūsų pažįstamas Andrius pasidžiaugė ir keturiais „kupriais”, sveriančiais po 600-700 gramų. Buvo ir tokių žvejų, kuriems ir vėgėlė užkibo.
Žinoma, buvo nepasisekėlių, kuriems nepavyko surasti padorių žuvaviečių: kiek begręžė ekečių, ešerių nerado. Jiems pirmoji išvyka į Ventės ragą – tuščia. Tačiau vyrai nenusiminė: juk tik prasideda rimtas sezonas, o ešerių Meka atkakliuosius ir ištverminguosius (tuose plotuose žvejyba reikalauja daug jėgų) retai kada nuskriaudžia.
Marios ties Nida dar nepakankamai buvo patikimos. Tikrieji žvejai ten ant ledo dar nepuola. Na, o pasirodžiusius ir bandančius meškerioti vietiniai vadina kamikadzėmis. Ką tas žodis reiškia – visiems žinoma.
Bet žvejojančių buvo ties Pervalka. Vyrai gaudė… stintas. Tose vietose ledas jau nekėlė baimės. Kibimo vidutiniškai. Tiesa, ešerių beveik nepagavo: neužtiko jų.
Tenenyje, kurio ledas leidžia drąsiai žvejoti, mėgėjai su blizgutėmis užtiko lydekų. Tiesa, reikėjo parodyti daug kantrybės ir sumanumo.
Būriai mėgėjų bandė savo laimę Kalotėje. Ledas iš esmės patikimas, yra pavojingesnių vietų, bet jas „vietiniai” žino. Kimba dažniausiai nedideli ešeriukai, bet pasitaiko ištraukti ir 300-400 gramų raibašonių. Masalas – blizgutė.
Kultūringus mėgėjus pykina „žvejai”, kurie Kalotėje gaudo su skrituliais. Į pastabas tokie arba nereaguoja, arba piktai atkerta: „Koks tavo reikalas!” Reikia, oi reikia, kad čia pasirodytų inspektorius! Ir ne pavakarį, kai žvejyba baigiasi, o, pavyzdžiui, vidurdienį.
Buvo praėjusį savaitgalį žvejų ir ant Trinyčių tvenkinio. Čia jau ledas sutvirtėjo, todėl drąsuolių daugiau atsirado. Jie tenkinosi mažomis kuojomis. Karosų kažkodėl nepasirodė.
Danės pakrantėse dar žvejojama plūdinėmis ir dugninėmis. Masalai – sliekas arba uodo trūklės lervos. Laimikiais pasigirti negalima.
Džiugu, kad negirdėti nelaimių iš poledinės žūklės. Tegu mėgėjai niekada nepraranda atsargumo ir budrumo, vengia kvailos rizikos.
Juras Šilgalis