Parduotuvėse matuotis drabužius galima drąsiai. Net jei besivelkant rūbą šis įplyštų, už prekę klientui sumokėti neteks.
„Jei matuojant drabužis suplyšta, vadinasi, tai mūsų darbo trūkumai. Galbūt nepasiūlėme didesnio dydžio, o gal pats drabužis buvo nelabai kokybiškas. Klientai tikrai dėl to neturi nukentėti”, – įsitikinusi parduotuvės „Utenos trikotažas” vyriausioji pardavėja Marina Bondareva.
Tačiau kai kuriose parduotuvėse galioja gana griežtos taisyklės, reglamentuojančios drabužių matavimąsi.
M.Bondarevos teigimu, į matavimosi kabiną klientas gali neštis tik penkis drabužius. „Žinoma, pasitaiko ir išimčių. Pavyzdžiui, jei pirkėjas nori prie vieno rūbo priderinti kitą, į persirengimo kabiną atnešame ir daugiau drabužių”, – sakė vyriausioji pardavėja.
„Utenos trikotaže” neleidžiama matuotis apatinių rūbų: kelnaičių, trumpikių, pižamų.
Parduotuvės „Monton” vadovės pavaduotoja Jelena Kontrauskienė sakė, kad drabužių matavimosi taisyklės čia negalioja. Klientai į persirengimo kabiną gali neštis neribotą kiekį drabužių. Pasiteiravus, kaip sprendžiamas apsaugos klausimas, pašnekovės patikino, jog visos prekės turi magnetinę apsaugą ir nepastebėtiems drabužį išsinešti iš parduotuvės gana sudėtinga.
„Jei klientui pasiūlome prekių iš sandėlio, stebime, nes jos nėra apsaugotos”, – sakė J.Kontrauskienė.
Pašnekovės teigė, jos nėra buvę atvejų, kad kai kuriems klientams dėl jų higienos nebuvo leista matuotis drabužių. Anot M.Bondarevos, visi žmonės aptarnaujami vienodai.
„Kaip ir daugelis, mūsų parduotuvė suinteresuota parduoti kuo daugiau prekių, tad neignoruojame nė vieno kliento”, – teigė J.Kontrauskienė.
„Utenos trikotažo” vyriausiosios pardavėjos žodžiais, net 80 proc. žmonių, kurie matuojasi patikusį drabužį, jį nusiperka. „Galbūt perkamumas mažesnis tose parduotuvėse, į kurias žmonės užsuka tik praleisti laisvalaikį”, – svarstė M.Bondareva.
Virginija Spurytė