X Pažaislio muzikos fiestos klausytojai festivalio rengėjų buvo pamaloninti prabangia dovana – „Tonkunstler” simfoninio orkestro, susibūrusio beveik prieš šimtmetį, koncertu
Daugiau nei šimtas orkestrantų iš senosios muzikos sostinės viešėjo Kauno filharmonijoje. Šiam puikiam kolektyvui dirigavo estų kilmės amerikietis, neabejotina nūdienos muzikos pažiba Kristijanas Jarvi.
Tą vakarą atlikti R.Štrauso, G.Malerio, L. van Bethoveno kūriniai – neatsiejama, tikriausiai pati svarbiausia dovanos iš Vienos dalis. Mat visi šie veikalai kitados buvo sukurti muzikaliausiame pasaulio mieste.
Naujovių ir praeities sintezė
Į gerokai praplatintą senutėlaitės mūsų filharmonijos sceną elegantiškai kopė Vienos miesto pasiuntiniai. Vyrai visi kaip vienas su frakais, moterys – tauriai spindinčia juoda apranga. Jokio madų parado ir jaunystės demonstravimo kulto! Šalia trisdešimtmečių sėdo groti ir tie, kuriems keturiomis dešimtimis daugiau!
Jie griežė stulbinamai jausdami muziką, gėrėdamiesi ir tikėdami ja, išgaudami neįtikėtinai sodrų ir spalvingą garsą. Stiprūs ir ryškūs pirmieji smuikai, pagirtina pučiamųjų grupė: kokie iškalbingi trimito ir fleitos solo R.Štrauso Keturiuose simfoniniuose interliuduose, neatpažįstamai džiugiai interpretuota VII L. van Bethoveno simfonija!
Tokią muzikavimo kokybę sąlygoja didžiulė „Tonkunstler” orkestro patirtis: koncertai ne tik didžiosiose pasaulio salėse, bet ir operų bei operečių pastatymuose. Be to, šiam orkestrui yra dirigavę tokios įžymybės kaip M.Jansonas, Z.Meta, Ch. fon Donanjė. O įspūdingų solistų, kuriems akompanavo „Tonkunstler” orkestras, sąrašas nusidriektų per visą puslapį.
Temperamentingasis dirigentas
Koncerto didžiausia puošmena – neįtikėtinų gabumų dirigentas K.Jarvi. Jo dirigavimas prikausto dėmesį nuo pirmųjų minučių. Ir juo toliau – juo labiau!
K.Jarvi – žymaus praeityje estų dirigento N.Jarvi sūnus, pernai Pažaislio festivalyje viešėjusio P.Jarvi (dirigavo Europos Sąjungos jaunimo simfoniniam orkestrui) brolis. Žodžiu, pasaulinio lygio dirigentų dinastijos jauniausioji atžala.
„Tonkunstler” orkestrui dirigentas vadovauja nuo 2004-ųjų. Per pirmąjį savo sezoną jis dirigavo šiam kolektyvui 15 koncertų, iš kurių penki vyko „Musikverein” salėje, vadinamoje Vienos tradicinės muzikos širdimi.
Muzikinį išsilavinimą įgijęs Niujorke, K.Jarvi yra aistringas šiuolaikinės muzikos propaguotojas, ypač daug su žymiausiais pasaulio orkestrais dirigavęs estų autorių.
Estų solistė, dainuojanti Vienos publikai
„Tonkunstler” orkestro programoje vienas kūrinys buvo interpretuotas solistės Aneli Pebo. Tai filosofinės G.Malerio Penkios dainos pagal F.Riukerto eilėraščius.
Jauna mecosoprano savininkė jau 14 metų gyvena Vienoje, šio miesto Valstybinėje operoje ji debiutavo 1977 metais.
A.Pebo dainavimas buvo įstabus. Elegantiškai, nemanieringai atliepiantis kiekvienam G.Malerio sudėtingos melodinės linijos vingiui, kiekvieno žodžio prasmei… Kiek apmaudu, kad didžioji dalis publikos taip ir liko nesupratusi, apie ką vokiškai dainuoja solistė. Keliais žodžiais papasakotas dainų turinys, bent perskaityti lietuviški jų pavadinimai tokiame koncerte tikrai nebūtų pamaišę.
Beje, A.Pebo scenos partneriai yra buvę bene labiausiai tituluoti pasaulio tenorai – P.Domingas ir A.Bočelis.
K.Jarvi: „Kitoks negalėčiau būti”
Po koncerto Kristijanas Jarvi atsakė į kelis „Kauno dienos” klausimus.
– Ar yra „Tonkunstler” orkestro repertuare nors vienas lietuvių autoriaus kūrinys?
– Ne, nėra, bet šį apmaudų nesusipratimą netrukus ištaisysime. Tai būtina padaryti, nes Lietuva, Latvija, Estija visose srityse turi būti kartu. Man neblogai pažįstamas jūsų M.K.Čiurlionis, nes jo simfoninius veikalus diriguodavo tėvas.
– Ar žinote, kad Jūsų tėvas yra koncertavęs Kaune?
– Be abejo. Žinau netgi įdomią detalę, kad tėvas maždaug prieš trisdešimt metų Kauno filharmonijoje dirigavo L. van Bethoveno VII simfoniją. Tą patį veikalą, kurį dirigavau šio koncerto antroje dalyje.
– Kaip Vienoje ketinama paminėti geriausiai visiems pažįstamo austro – V.A.Mocarto – gimimo 250-ąsias metines?
– Jau dabar šiam įvykiui labai intensyviai rengiamasi. Šokame kaip balerinos ant pirštų galų aplink jo kūrinius. Galiu patikinti, kad Mocarto jubiliejiniai metai Austrijoje bus pažymėti iškiliai, žinoma, jaučiant Europos kultūros saiko ribas ir nepametant gero skonio.
Alina Ramanauskienė