Lietuvos sveikatos sistemoje įsišaknijusi bausmių kultūra augina klaidų medicinoje skaičių, priešina gydytojus ir pacientus.
Klaidos slepiamos
Kitaip negu aviacijoje, kur daugiau nei pusę šimtmečio registruojami ir analizuojami net menkiausi įvykiai, galėję turėti įtakos skrydžių saugumui, klaidos medicinoje slepiamos.
Pripažinę, kad suklydo, medikai rizikuoja netekti licencijos, gero vardo, pajamų šaltinio, kolegų ir visuomenės palaikymo.
„Bijant bausmės, pasmerkimo nekalbama ne tik apie asmenines nesėkmes darbe, bet ir apie sveikatos priežiūros paslaugų sistemos trūkumus. Kaip rodo kitose šalyse atlikti tyrimai, būtent jie dažniausiai tampa klaidų medicinoje priežastimi”, – Sveikatos politikos centro diskusijoje apie klaidas medicinoje ir nepageidaujamų įvykių valdymą sveikatos priežiūros įstaigose kalbėjo Lietuvos sveikatos priežiūros kokybės asociacijos pirmininko pavaduotojas Laimutis Paškevičius.
Lakūnų nebaudžia
Mintimis apie aviatorių ir medikų rengimo panašumus, darbo riziką ir atsakomybę idėjų klube dalijosi Civilinės aviacijos administracijos Aviacijos medicinos skyriaus vedėjas Virgilijus Valentukevičius. Pasak jo, siekdama maksimalaus skrydžių saugumo NASA (National Aeronautics and Space Administration) prieš keturis dešimtmečius pradėjo registruoti ir analizuoti visus nepageidaujamus įvykius, iš kurių ir šiandien mokosi būsimieji pilotai.
Aviacijos saugumo sistemų veiksmingumo statistika rodo, jog kasmet per 10 milijonų sėkmingų lėktuvų pakilimų, skrydžių ir nusileidimų įvyksta apie 10 katastrofų, ir tai dažniausiai trečiojo pasaulio šalyse.
Nelaimingi atvejai sudaro tik 0,0001 procento visų skrydžių. Tačiau bausmės lakūnams taikomos tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas akivaizdus neatsargumas ar tyčiniai avariją sukėlę veiksmai.
„Jokioje kitoje srityje nepasiekta tokio sistemos saugumo. Todėl kitos šalys, kurdamos nepageidaujamų įvykių medicinoje prevencijos, rizikos veiksnių valdymo sistemas, dažnai naudojosi būtent aviacijos sektoriaus patirtimi”, – sakė L.Paškevičius.
Gydytojo nuomone, nacionalinės medicinos neatitikčių prevencijos bei valdymo sistemos įdiegimas ne tik sumažintų pasikartojančių klaidų medicinoje skaičių, jų sukeliamą žalą pacientams, bet ir sustabdytų vis didėjantį visuomenės bei medikų susipriešinimą.
Pacientai – aukos
Medicinos neatitikčių registravimo duomenys parodė, kad JAV, Jungtinėje Karalystėje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje dėl neteisingai parinkto medikamentinio gydymo, medikų klaidų, technikos gedimų, kitų priežasčių vidutiniškai nukenčia nuo 10 iki 13 iš šimto ligoninėse gulinčių pacientų.
Dėl klaidų medicinoje Jungtinė Karalystė, Australija, Kanada, JAV kasmet patiria nuo 6 iki 29 milijardų JAV dolerių nuostolių.
Lietuvoje nėra nacionaliniu lygiu funkcionuojančios nepageidaujamų įvykių medicinoje registravimo, kaupimo, analizės ir prevencijos sistemos, todėl nėra patikimų duomenų apie tai, kaip dažnai jie vyksta, kokių pasekmių sukelia ar galėjo sukelti pacientams.
Vis dėlto pacientų skundų analizė ir žiniasklaidoje aprašomi žalos pacientams atvejai rodo, kad mūsų šalies gydymo įstaigose klaidos ir nepageidaujami įvykiai nėra reti. Tačiau ar klaidos medicinoje analizuojamos, iš jų mokomasi, kad būtų išvengta ateityje, ar vis dėlto pasitenkinama tik kaltų paieškomis ir bausmėmis?
Rasti kaltą – maža
„Ar teko girdėti, kad lakūnas, kurio valdomas lėktuvas patyrė nesėkmę, būtų viešai pasmerktas, laikraščiuose šalia šiurpą keliančių komentarų mirgėtų jo fotografijos? Aviacijoje itin paisoma konfidencialumo. Skrydžių saugos sistema pripažįstama kaip viena veiksmingiausių, nes jos esmė – ne įvardyti ir nubausti „kaltąjį”, o išanalizuoti situaciją bei paskleisti informaciją, kad nepageidaujamas įvykis daugiau nepasikartotų”, – pabrėžė L. Paškevičius.
Anot gydytojo, vyrauja du požiūriai į žmogaus klaidas, pagrįsti nepageidaujamų įvykių medicinoje priežastingumo teorijomis. Viena ir, deja, pas mus labiausiai paplitusi „žmogiškojo veiksnio” teorija teigia, kad daug metų mokęsi, nuolat tobulinęsi, pagal standartus dirbantys medikai tiesiog negali klysti. Profesionalai neva negali daryti ir nedaro klaidų, o jei suklysta – yra blogi žmonės, blogi darbuotojai.
Šios teorijos šalininkams rūpi ne išsiaiškinti, kodėl įvyko klaida, o rasti ir nubausti kaltininkus.
Atrodytų, teisingumas „triumfuoja”, ko daugiau reikia? Tačiau patirtis rodo – kuo daugiau tokių pavyzdžių, tuo uoliau medikai slepia klaidas, užsidaro profesiniame rate. Žmonių tapatinimas su kalte ir gėda skatina jų savisaugą, gynybą, todėl užkerta kelią nustatyti nepageidaujamus įvykius medicinoje ir iš jų mokytis.
Klysti – žmogiška
Progresyvios nepageidaujamų įvykių medicinoje priežastingumo teorijos šalininkai teigia, kad žmogui yra būdinga klysti. Klaidų pasitaiko net tobuloje organizacijoje, tad svarbiausia ne rasti ir nubausti „kaltą”, o išsiaiškinti, kodėl tai įvyko, ir siekti, kad atsitiktinė klaida netaptų sistemine.
Tyrimai parodė, jog profesinės priežastys lemia tik nedidelę dalį klaidų medicinoje. Jei sveikatos priežiūros sistema gerai subalansuota, veikia įvairūs saugikliai, nenumatytų įvykių pavyksta išvengti.
L.Paškevičiaus įsitikinimu, klaidos, dėl kurių nukenčia ar gali nukentėti pacientai, dažniausiai padaromos dėl sisteminių veiksnių: darbo organizavimo, didelių darbo krūvių, naktinių budėjimų, nuolatinių pacientų eilių ir laiko trūkumo tinkamai apžiūrėti pacientą, konkurencijos, streso darbe, pasenusių technologijų ir kitų.
Duomenis saugo
Šalyse, kur savanoriškai registruojamos klaidos ar nenumatyti atvejai medicinoje, laikomasi ypatingos duomenų apsaugos.
„Raportavimas turi būti saugus, apie nepageidaujamus įvykius pranešę specialistai nebaudžiami, išskyrus akivaizdaus aplaidumo ar neatsargumo atvejus. Taip pat tuomet, kai paciento neįgalumą ar mirtį lėmė nuo alkoholio, narkotinių medžiagų apsvaigusio mediko veiksmai”, – pabrėžė L. Paškevičius.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, veikia privaloma neatitikčių medicinoje registracijos sistema. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai įpareigoti raportuoti apie visus nepageidaujamus įvykius, sukėlusius paciento invalidumą ar mirtį.
„Vis dėlto medicinos klaidų pasikartojimo labiau padeda išvengti savanoriška neatitikčių registravimo sistema, nes tuomet medikai praneša ir galėjusius įvykti ar vos neįvykusius nepageidaujamus įvykius, kurie nebūtinai sukėlė didelę žalą pacientui”, – pabrėžė L.Paškevičius.
Gydytojo nuomone, Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms privalomą nekonfidencialią įvykių, kurie sukėlė paciento invalidumą arba mirtį, registravimo sistemą įmanoma įdiegti per 2-3 metus.
Šalia veikianti anonimiška savanoriška nepageidaujamų įvykių medicinoje registravimo sistema padėtų analizuoti ir tokius atvejus, kurie nesukėlė, nors galėjo sukelti pasekmių paciento sveikatai.
Ne mažiau svarbu suformuoti tinkamus komunikacijos bei informacijos perdavimo kanalus, per kuriuos būtų skleidžiama operatyvi informacija apie nepageidaujamų įvykių tyrimo rezultatus, rekomendacijas, kurios maksimaliai sumažintų galimybę kitose įstaigose kartoti panašias klaidas.
Tėja Jokimaitė