Kauno valstybinio muzikinio teatro gastrolės sostinėje

2006 m. sausio 20-22 dienomis Kauno valstybinis muzikinis teatras vėl lankysis didžiausioje Vilniaus scenoje. Tradiciškai kas antri metai kolektyvas atveža geriausius savo spektaklius sostinės melomanams. Šį sykį nacionaliniame operos ir baleto teatre kauniečiai rodys naujausią pastatymą – įnoringąją Georges Bizet operą „Karmen”. Jos premjera įvyko 2005 metų lapkričio mėnesį, tad net ir kauniečiai nespėjo jos deramai įvertinti.
Daugiausiai džiaugsmo kauniečių gastrolės suteikia sostinės operetės gerbėjams, nes jie gali pasigėrėti spektakliu iš lietuviškojo nuotaikingo lengvojo sceninio žanro lopšio (juk būtent Kaune užgimė ir pastoviai puoselėjamos lietuviškosios operetės tradicijos). Šį sykį į nelauktos ir netikėtos meilės bei aistrų sūkurį įsuks Franco Leharo operetė „Grafas Liuksemburgas”.
Trečiasis spektaklis skiriamas jaunajai auditorijai, tai kaunietės kompozitorės Zitos Bružaitės operėlė parodija vaikams ir jų tėveliams „Grybų karas ir taika”.

Be abejonės, Georges Bizet operos „Karmen” premjera, praėjus lygiai 130 metų nuo pirmosios premjeros Paryžiuje, yra svarbiausias šio sezono įvykis Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Muzikinis vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevičius, režisierius Gintas Žilys, scenografija ir kostiumai Virginijos Idzelytės, dirigentas Julius Geniušas, choreografas Dainius Bervingis, chormeisteriai Ramūnas Tilvikas, Rasa Vaitkevičiūtė. Operoje pagrindines partijas sukūrė žymiausi Vilniaus ir Kauno solistai, o gastrolių spektaklyje dainuos Rita Preikšaitė, Algirdas Janutas, Vytautas Juozapaitis, Joana Gedmintaitė, Tomas Ladiga, Žanas Voronovas, Mindaugas Zimkus, Raimondas Baranauskas, Kristina Siurbytė, Ieva Vaznelytė.
Teatras džiaugiasi neeiliniam pastatymui vadovauti pasikvietęs vieną ryškiausių nūdienos Lietuvos dirigentų Gintarą Rinkevičių.
G.Rinkevičius su Muzikinio teatro trupe dirbo pirmą kartą. Pasak dirigento: ” „Karmen” – ypatinga opera, ją teko diriguoti dar 1998 m. Gioteborge, vėliau ir Latvijoje, bet tai nebuvo pastatymai. Taigi šis darbas Kaune yra pirmasis tikras prisilietimas prie „Karmen”. Dažnai sakoma, kad ji per daug populiari, bet manau, kad gera muzika negali būti neįdomi tik dėl to, kad per daug ir per dažnai skamba”. Kauniečių manymu – tvirta ir reikli Maestro ranka padėjo ilgai puoselėtos svajonės – operos „Karmen” – įgyvendinimą pakylėti į aukštą meninį lygį.
Režisierių Gintą Žilį šis veikalas domino ilgą laiką: „mintis apie „Karmen” nešiojausi gal penkiolika metų, brandinau idėją, mąsčiau, kaip ją pateikti, juk G.Bizet operos populiarumas įrodė, kad kol kas nesukurta nieko geresnio, taip giliai atskleidžiančio paslaptingą moters prigimtį”.
Pastatymui Kaune buvo pasirinkta originali kompozitoriaus G.Bizet partitūra su kalbamais dialogais, be abejo šiek tiek koreguotais, pabrėžiant tik esminius siužetinius akcentus. Beje, pastaruoju metu ji tampa vis populiaresnė nei daugelį metų dažniau statyta E.Guiraud redakcija. G.Bizet operos muzika – ne tik puikios melodijos, tai audrinančios emocijos. Daug kartų klausant ir klausant muzikos, kartais stebintis, kodėl kompozitorius akcentus sudėliojo būtent taip, galima rasti atsakymą, kad kalbami dialogai, panaudoti G.Bizet operoje, yra itin logiški. Taip jis atskyrė reikšmingiausius dalykus – dialogai natūraliau skamba išsakomi kalbant, o muzika perkelia į emocijų sferą, ten kur žodis bejėgis, kur veriasi neaprėpiama jausmų paletė.
Gausybė G.Bizet operos „Karmen” pastatymų yra našta kiekvienam režisieriui, naujai bandančiam kurti Karmen paveikslą, tačiau kiek jis būtų bespalvinamas, jo esmė ta pati – „Karmen” intriguojanti, stebinanti ir jaudinanti.
Didelės kūrybinės įtampos šis pastatymas pareikalavo ir iš žymios Lietuvos teatro dailininkės Virginijos Idzelytės. Sudėtinga rasti naujų scenografinių sprendimų vienai dažniausiai statomų operų pasaulyje. Nedidelė Kauno teatro sceninė erdvė gal ir trukdo atsiverti neribotai fantazijai, tačiau tuo pačiu diktuoja originalius meninius atradimus. Didelė Vilniaus scena gal bus dėkingesnė atsiskleisti dailininkės sumanytam scenovaizdžiui.
Vilniaus melomanams turėtų būti įdomu pamatyti kaunietiškąjį spektaklį, nepaisant to, kad visiškai neseniai jis buvo ir nacionalinės operos repertuare.

Kito kauniečių gastrolių spektaklio – F.Leharo operetės „Grafas Liuksemburgas” – premjera įvyko 2002 m.
Ši operetė neprarado populiarumo ir prabėgus beveik šimtmečiui po pirmojo jos pastatymo 1909 m. „Teatr an der Wien” scenoje. Kiekviena nauja operetės „Grafas Liuksemburgas” interpretacija žavi vis naujas žiūrovų kartas.
Pastarasis kauniečių pastatymas taip pat jau spėjo pelnyti ir kritikų ir žiūrovų simpatijas.
Šį sykį operetės statytojai režisierius Gintas Žilys, dirigentas Julius Geniušas ir vilnietė dailininkė Virginija Idzelytė pateikė gaivesnę, modernesnę tiek režisūros, tiek spektaklio scenovaizdžio prasme kūrinio versiją. Beje, dailininkei V.Idzelytei, kurią teatralai pažįstą kaip išradingą dramos spektaklių scenovaizdžio kūrėją, operetė „Grafas Liuksemburgas” buvo antrasis bandymas prisiliesti prie jai šiek tiek svetimo lengvojo sceninio žanro.
Šiam operetės pastatymui dainininkė ir poetė Violeta Sagaitytė parašė naują libretą pagal Alfredo Maria Willnerio ir Roberto Bodanzkio idėją, sakydama, kad „nupūtė laiko dulkes”.
Pagrindinius vaidmenis sostinėje dainuos žavūs, jauni, bet žiūrovų simpatijas jau spėję pelnyti Kauno artistai, bei prityrę operetės meistrai: Nomeda Vilkanauskaitė, Laimonas Pautienius, Gediminas Maciulevičius, Kristina Siurbytė, Žanas Voronovas, Raimonda Tallat-Kelpšaitė ir kt.

Apie ką ši operetė?

O gi kaip teisingos vedybos padeda tapti kilminga,

kaip kilmingam švaistūnui tos pačios vedybos padeda susikrauti krūvą pinigų,

Kaip gudriai sumąstytą vedybų avantiūrą sužlugdo &meilė.

Ir tai vyksta prieš šimtą metų – Paryžiuje!

Trečiasis kauniečių viešnagės Vilniuje spektaklis – muzikams ir teatralams gerai pažįstamos kaunietės kompozitorės Zitos Bružaitės operėlė parodija „Grybų karas ir taika ” pagal Justino Marcinkevičiaus poemėlę. Šis spektaklis jau antrą kartą lankysis Vilniaus scenoje. Po pirmųjų gastrolių šiltai sutiktas sostinės mažųjų žiūrovų, jis yra mielai pageidaujamas ir šį kartą.
Režisierius Aidas Giniotis, dirigentas Virgilijus Visockis ir dailininkė Ramunė Skrebūnaitė dar prieš operėlės premjerą 2001 m. pažadėjo, kad tai bus „keistuoliškas” Kauno muzikinio teatro spektaklis. Linksmas ir visoms kartoms smagus jis vėl atkeliauja į sotinę, kviesdamas dalyvauti kasdienio „Grybų respublikos” gyvenimo aktualijose, stebėti prezidento Baravyko rinkimus bei „Šilko skaros” karą su miško žvėrimis ir netikėtą jo baigtį.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Renginiai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.