Klaipėdietis Arūnas Kožikis tvirtina, jog norėjo tik pamokyti du draugo dirbtuves apvogusius benamius. Deja, vienas jo sulaikytų vyrų po A. Kožikio „pamokų” mirė, kitas patyrė nesunkius sveikatos sužalojimus.
Vakar Klaipėdos apygardos teisme pradėta nagrinėti byla, kurioje 35 metų A. Kožikis kaltinamas 2004 metų rugpjūčio 17-ąją Dubysos gatvėje esančioje garažų bendrijoje sumušęs Arūną Liubartą bei Alfredą Paukštę.
33-ejų metų amžiaus nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčiam A. Liubartui nuo smūgių metaliniu vamzdžiu lūžo šonkauliai, galvoje žiojėjo žaizda, tad tą patį vakarą Klaipėdos ligoninės Reanimacijos skyriuje netekęs daug kraujo jis mirė.
Jo likimo broliui A. Paukštei buvo sulaužyta nosis, lūžo šonkauliai. Teismo medicinos ekspertai jam nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teismo posėdyje kaltinamasis, ir dabar, ir tuo metu dirbęs skardininku, pasakojo, jog po darbo talkindavęs dirbtuves garažų bendrijoje turėjusiam draugui Rimui Prijančiukui. Čia A. Kožikis ir nakvodavo.
Rugpjūčio 16-osios vakarą į garažo duris pasibeldė penki vyrai, tarp kurių buvo ir A. Liubartas bei A. Paukštė. Anot A. Kožikio, netoli vandens tvenkinio gyvenantys benamiai prašę leisti pasislėpti nuo lietaus, tačiau jis jų neįsileidęs.
A. Kožikis buvęs neblaivus, tad tik ryte į garažą atėjus kitiems čia dirbusiems vyrams bei savininkui pastebėta, jog dingo elektriniai darbo įrankiai, kiti daiktai. Užsiminus, kad juos galėjo pavogti minėti benamiai, vienas iš kolegų pasakė matęs netoliese miegantį „bomžą”.
Šalia miegančio vyro A. Kožikis ir R. Prijančiukas rado maišą su dalimi dingusių daiktų.
„A. Liubartas buvo toks girtas, kad užmigo ant kelio, prie šiukšlių konteinerių. Paklausiau, kur kiti daiktai, ir keletą kartų trenkiau į veidą, spyriau į užpakalį. Aš jį nutempiau prie garažo, o R. Prijančiukas nuėjo toliau ieškoti savo turto”,- pasakojo A. Kožikis.
Palikęs bendradarbiui saugoti pagautą vagį, A. Kožikis išėjo padėti R. Prijančiukui. Šis jau buvo radęs po krūmu miegantį A. Paukštę bei daugiau dingusių daiktų.
„Vesdamas antrąjį benamį garažo link taip pat keletą kartų sudaviau, spyriau. Kolegos išėjo ieškoti pavogtų įrankių, o likau saugoti vyrų. Girti benamiai rėpliojo, todėl aš jiems vis smūgiuodavau, kad bijotų bėgti”,- pasakojo kaltinamasis, kuris tądien taip pat buvo neblaivus.
Vyras prisimena, kad jį raminusi net gretimo garažo šeimininkė. Moteris sakiusi, jog tokiais smūgiais jis galintis net užmušti žmones. Kada A. Kožikio rankose atsirado metalinis vamzdis, jis nepamena, tačiau tvirtina juo tvojęs tik gindamasis.
Vakar teisme nesulaukta vieno iš pagrindinių liudytojų – A. Paukštės, todėl teismo posėdžiai dar tęsis.
Žaneta Skersytė