Bendrovės „Finasta investicijų valdymas” valdomuose investiciniuose fonduose sukauptų lėšų suma, neskaičiuojant pensijų fonduose sukauptų lėšų, 2005 metų pabaigoje siekė 119.839 mln. lt. Per mėnesį šių fondų turtas išaugo 4,5 proc. – nuo 114.743 mln. lt.
„Finasta investicijų valdymas” direktorius Andrius Barštys teigė, kad gruodžio mėnuo rinkose, kuriose daugiausia investuoja bendrovės valdomi fondai, buvo itin dinamiškas ir permainingas, nes tiek politinė, tiek ekonominė valstybių situacija kito itin sparčiai. „Mūsų investavimo strategija remiasi neįvertintų listinguojamų bendrovių paieška visame Centrinės ir Rytų Europos regione, ypatingą dėmesį kreipiame į bendroves, dirbančias sektoriuose, kurie auga sparčiau nei bendrasis vidaus produktas”,- sakė Andrius Barštys.
Bendrovės investicinių fondų valdytojas Donatas Frejus pastebi, kad investuotojai, tikėdamiesi didesnės investicijų grąžos, ėmė žvalgytis į galbūt mažiau ekonomiškai išsivysčiusias, tačiau sparčius pokyčius pergyvenančias rytų ir pietryčių Europos, Balkanų valstybes. „Daugeliui biržos prekeivių knieti vėl patirti tą pinigų lietų, kuris praūžė per Baltijos šalių rinkas 2003-2004 metais”,- teigia jis. D.Frejus perspėja investuotojus mažiau pažįstamose rinkose būti itin atsargiems, nes šių šalių kitokia kultūra, savita investicinė aplinka, reikia kruopščiai įvertinti politinę ir makroekonominę situaciją.
Praėjusių metų pavasarį įsteigto „Finasta Naujosios Europos” fondo vertė gruodžio pabaigoje siekė 115,2275 lt. Metų pabaigoje šis fondas valdė 38,565 mln. litų, fondo turtas per mėnesį išaugo 8,9 proc. nuo 35,412 mln. litų. Šio fondo vieneto vertė per gruodį augo 3,38 proc. Pasak fondų valdytojo Donato Frejaus, viso investicinio regiono bendrovių ekonominis potencialas yra didelis, o pernai pagrindinis regiono akcijų rinkų variklis buvo energetikos, sunkiosios pramonės ir bankininkystės rinkos.
Pasak bendrovės fondų valdytojo Petro Kudaro, „Finasta Naujosios Europos fondo” investicijos išskaidytos po visas regiono šalis. „Daugiausia investicijų nusprendėme skirti Lietuvos, Kroatijos, Bulgarijos ir Čekijos kompanijoms, kol kas mažiausiai pagal ekonomines šalies apimtis investuojame Rusijoje”,- teigė jis. P.Kudaras teigia, kad nuo didesnių investicijų Rusijoje atgraso glaudūs politiniai ir ekonominiai ryšiai ir racionalia logika sunkiai prognozuojami vertybinių popierių rinkos posūkiai. Pasak jo, metų pabaigoje kilęs Gazprom ir Ukrainos ginčas dėl dujų kainų investuotojams leido dar kartą įvertinti politekonominių ryšių riziką ir įtaką viso regiono ekonomikai.
Vidutinės rizikos Centrinės ir Rytų Europos investicinio fondo turtas per gruodžio mėnesį išaugo 2,86 proc. iki 77,127 mln. lt. Šio fondo vieneto vertė per gruodį augo 1,16 proc. Daugiausia šio fondo investicijų sulaukė Lietuvos, Čekijos, Kroatijos, Vengrijos ir Lenkijos vertybinių popierių rinkos, o pagal sektorius daugiausia- net 20proc.- investuota į finansines paslaugas teikiančias bendroves. Petras Kudaras teigia, kad Centrinės ir Rytų Europos bankai turi dideles galimybes augti ir didinti paskolų bei turto apimtis. „Šių regionų gyventojai gerokai mažiau skolinosi nei Vakarų Europos gyventojai, o bankininkystės produktų rinka vis dar yra neišvystyta”,- aiškino jis.
Konservatyvesniems investuotojams skirto Obligacijų fondo vieneto vertė gruodžio pabaigoje siekė 107,42 lito ir per mėnesį paaugo 0,16 proc. Šio fondo turtas gruodžio mėnesį sumažėjo 4,45 proc. iki 4,147 mln. litų.
„Finasta investicijų valdymas”