Komercinio nekilnojamojo turto rinka pernai įsibėgėjo ir mažesniuose šalies miestuose

Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinka pernai, kaip ir ankstesniais metais, išliko aktyvi. Visus metus vyko sparti prekybos ir verslo centrų plėtra, kuri apėmė ne tik tris didžiuosius, bet ir mažesnius šalies miestus.

Pasak nekilnojamojo turto bendrovės „InReal” Prekybos skyriaus vadovo Rimo Kirdulio, per praėjusius metus komercinių patalpų rinka susibalansavo. Pastebima, kad į šalies rinką vis dažniau ima dairytis stambių objektų ieškantys užsienio investuotojai.

„Komercinio nekilnojamojo turto rinkoje, besivystančioje gana nuosekliai, pastaruoju metu taip pat, kaip ir būsto rinkoje, jaučiamos prieštaringos nuotaikos apie dabarties procesus ir jų perspektyvas ateityje. Tokie skirtingi lūkesčiai kuria neapibrėžtumą euro įvedimo įtakos nekilnojamojo turto rinkai atžvilgiu, nes visi makroekonominiai rodikliai ir jų besitęsiančios kitimo tendencijos neturėtų sukelti kažkokių ypatingų kainų šuolių”, – teigė R. Kirdulis.

„InReal” duomenimis, Vilniuje auga poreikis „A” klasės biurų nuomai. „Šio segmento pasiūla sumažėjusi, nes pastatyti verslo centrai yra beveik užpildyti, o naujų šios klasės projektų beveik nėra. Sklypų, tinkamų tokių verslo centrų statybai, Vilniaus centre jau beveik neliko. Neatmestina, kad tokiai situacijai užsitęsus, „A” klasės biurų nuomos kainos verslo centruose ilgainiui gali imti didėti”, – sakė R. Kirdulis.

Plėtra įsibėgėja ne tik sostinėje, kituose Lietuvos miestuose – Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune, Klaipėdoje – pernai buvo atidaryti ar artimiausiu metu bus atidaryta bent po keletą didelių verslo centrų. Investuotojai po truputį atranda ir Jurbarką, Marijampolę, Alytų.

„Nors didelio investicijų atsipirkimo šiuose miestuose tikėtis neverta, tačiau skubama užsiimti tam tikrą rinkos dalį”, – sako R. Kirdulis.

Anot jo, kadangi dideliuose prekybos centruose žmonių srautai gerokai didesni nei pavienėse patalpose įvairiose miestų vietose, tęsiasi ir stiprėja tendencija keltis į didžiuosius prekybos centrus, o tai skatina naujų prekybos centrų poreikį ir investuotojų susidomėjimą jais. Užsienio investiciniai fondai pastaruoju metu įsigijo jau ne vieną didelį naują Lietuvos prekybos centrą.

„Į 2005 metų pabaigą nekilnojamojo turto rinkoje vis labiau buvo jaučiamas užsienio investuotojų susidomėjimas. Stambiems užsienio klientams vis dažniau ieškota didelių, išnuomotų ir dideles pajamas nešančių objektų didžiuosiuose šalies miestuose. Vietiniams investuotojams jie neretai yra arba per dideli, arba trūksta patirties bei idėjų, ką su jais būtų galima padaryti”, – sakė R. Kirdulis.

Didžiausiuose Vilniaus prekybos centruose („Akropolis”, „Europa”) potencialių nuomininkų poreikiai gerokai viršija nuomojamo ploto pasiūlą, todėl prekybinių centrų plėtros tempų mažėjimo tikėtis sunku. Ryškiausi pokyčiai pastebėti Klaipėdoje – čia praėjusių metų pabaigoje baigus vystyti tris projektus („Akropolį”, „Areną” ir „Grandus”) modernių komercinių patalpų plotas uostamiestyje kone padvigubėjo.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.