Jau senokai praėjo laikai, kai tūlas pilietis, atėjęs pas valdininkus piktindavosi: „Kodėl jie darbo metu televizorių žiūri?” Dabar kompiuteris mūsų darbe ir net buityje, atrodo, tapo nepakeičiamas pagalbininkas. Tačiau specialistai perspėja, kad ir kompiuteriai, ir deja, mes tampame gana greitai „keičiami”.
Kenkia sveikatai
Vilkaviškietė Elena Petrulionienė, pasiūliusi šią temą, tvirtina, kad jai labai neramu dėl vaikaitės sveikatos. Mergaitė net kaime nenori pabūti gamtoje, nes jos akys visąlaik „sukištos” į nešiojamąjį kompiuterį. Stacionarų paliko namuose, bet žaidimų jau negalėjo atsisakyti, todėl atsivežė tėvo, nešiojamąjį. „Vaikas išbalęs, aiškiai pritrūkęs saulės, bet jos visiškai nepasigendantis. Monikutė net maudytis nepanoro. Tik pavalgo ir… į ekraną. Gaila, bet jos tėvai tik džiaugiasi tokiu ramiu, jiems netrukdančiu vaiku”, – beria liūdnas mintis E.Petrulionienė.
Suaugę žmonės neturėjo „laimės” jau vaikystėje kompiuterizuotis. Dabar kompiuteriu naudotis daugelį priverčia darbo reikalai. Higienos specialistai šiam reiškiniui jau surado vardą – kompiuterinis sindromas, nuo kurio iškyla daug negerovių. Pirmiausia nusilpsta regėjimas, vėliau atsiranda stuburo problemų, kraujotakos ir net psichikos sutrikimų.
Žinoma, dauguma žmonių iš pradžių nekreipia dėmesio, kad po darbo akyse „pripilta smėlio”, kad jau dvejinasi vaizdas arba akys tampa sausos, o staiga atsidūrus ryškioje šviesoje jas nutvilko stiprus skausmas.
Sumažėja atsparumas ligoms
Vaikus, nors ir kaip užsikrėtusius virtualiaisiais vaizdais, gali ir privalo sudrausti tėvai ar mokytojai. Tačiau suaugusiems, panorusiems išsaugoti sveikatą, galima pasiūlyti darbą, kuriame šių prietaisų neprireiktų. Deja, tokių darbų sparčiai mažėja. Todėl dauguma esame priversti nuolat žvilgčioti į ekraną ir ant stalo gulintį dokumentą ir taip dar labiau didinti akių darbo krūvį. Ne ką geriau ir nuolat ekrane stebintiems vaizdą, nes tada net 3-4 kartus rečiau mirksime. Dėl to gana greitai perdžiūna ragena, į akis patenka bakterijų ir dulkių. O tai savo ruožtu sukelia perštėjimą ir „pribirusio” smėlio jausmą.
Specialistai tvirtina, kad akis silpnina netinkamai įrengta darbo vieta, monitorius be specialių apsaugos priemonių. Kur kas greičiau trumparegystę paspartina cigaretės dūmas. Šia liga greičiau suserga tie, kurie turi įgimtą polinkį į trumparegystę arba nešiojantieji kontaktinius lęšius, kurie, anot specialistų, akumuliuoja kompiuterio spindulius ir dėl to kur kas greičiau pavargsta akys.
Akims pradėjus šaukti SOS, į pagalbą atskuba organizmo rezervinė energija, kuri, kaip žinoma, nėra neišsenkanti. Tada atsiranda tikimybė, kad gali paaštrėti chroniškos ligos. Nuo ilgo sėdėjimo viena poza pradeda silpti nugaros raumenys ir iškrypsta stuburas. Tai labai aktualu moksleiviams, kurie gana dažnai sėdi pagal ūgį nepritaikytuose suoluose. Medikai tvirtina, kad ilgas sėdėjimas prie šios „dėžės” gali „padovanoti” kaklo srities kaulų išretėjimą – osteochondrozę, kurios požymiai – pulsuojantis akių skausmas, ir net užsimerkus, „plaukiojančios muselės” bei spalvoti ratilai.
Tačiau bene pavojingiausia kompiuterio įtaka – organizmo imuninės sistemos nualinimas. Tiesa, pradžioje, kaip tvirtina specialistai, spindulinės apkrovos atsparumą lyg ir suaktyvina, bet netrukus organizmo vidiniai resursai išsenka. Tada pradeda vystytis antrinis imunodeficitas ir tampame neatsparūs virusinėms ir grybelinėms ligoms.
Išeitys nedžiugina
Geriausia išeitis – atsisakyti darbo kompiuteriu, bet ji daug kam nepriimtina. Todėl darbo higienos specialistai siūlo ne tokių efektyvių, bet vis tik išeičių. Pirmoji – sutrumpinti darbo laiką, prie ekrano per dieną praleisti ne daugiau kaip tris valandas. Tačiau ir toks patarimas daugeliui bus nepriimtinas. Joks darbdavys nenorės mokėti kaip už visą darbo dieną, o susiras kitą, savęs netausojantį pavaldinį.
Kur kas bus sveikiau, jeigu po valandos intensyvaus darbo, padarysime dešimties minučių pertraukėles. Kaip čia tiktų anksčiau buvusios, o dabar begėdiškai sukritikuotos gamybinės mankštos idėjos. Dabar per šias minutes belieka pamasažuoti akių obuolius, o žvilgsniu piešti menamus skaičius ir geometrines figūras. Iš darbdavio bent pareikalaukite, kad pakeistų senąjį į skystųjų kristalų monitoriaus ekraną, nes šis saugesnis.
Kaip dirbti su kompiuteriu galima pasiskaityti specialios literatūros, kurioje rasime rekomendacijų kaip tinkamai įsirengti darbo vietą: monitoriaus galinė dalis turi būti nukreipta į sieną, o ekrano negalima atsukti į langą, nes šviesos atspindžiai dar labiau padidins akims krūvį. Atsisėskime taip, kad žvilgsnis į ekraną iš viršaus kristų apie 10 laipsnių kampu.
Kai kas numos ranka dėl patarimo kas porą valandų drėgnu skudurėliu nušluostyti jūsų langą į pasaulį, apsistatyti kaktusais, kurie, kaip tvirtinama, sugeria kompiuterio spindulius. Šalia praverstų ir dirbtinių ašarų buteliukas. Medikai tvirtina, kad daug su kompiuteriu dirbančioms moterims nebereikia vartoti kontraceptinių priemonių, nes nuolatinė nervinė įtampa sukelia aktyvų vyriškųjų hormonų gamybą ir slopina už pastojimą atsakingo hormono (progesterono) gamybą. Žinoma, pastarasis faktas gali būti net naudingas, bet, matyt, ne visada. Todėl darytina liūdnoka išvada, kad beveik visos specialistų siūlomos išeitys nėra panacėja.
Julius Lenčiauskas