Šiaurės Lietuvos gyventojai jaučiasi taip, lyg namus būtų pasistatę ant parako statinės.
Kai kuriuose Pasvalio ir Biržų rajonų kaimuose pastatai gali bet kuriuo metu prasmegti skradžiai žemę.
Šią savaitę Pasvalio gyventojas Rolandas Lapinskas po savo mūrinio namo grindimis aptiko dviejų metrų gylio smegduobę. Apie panašius grėsmingus radinius galėtų papasakoti ir daugybė kitų Šiaurės Lietuvos gyventojų.
Mokslininkai įspėja, kad karstiniai procesai šiose vietovėse – labai aktyvūs. Todėl Pasvalio ir Biržų rajonuose ateityje atsivers dar ne viena smegduobė.
Karstinės įgriuvos daugiausia žalos padaro pastatams. Smenga pamatai, skilinėja sienos. Kai kurie namai dėl smegduobių jau yra sugriuvę.
Geologo Vido Mikulėno tvirtinimu, sovietmečiu žmonės prieš pradėdami statyti individualius namus dažniausiai netirdavo grunto.
Todėl nemažai būstų stovi ant labai nestabilaus grunto ir gali sugriūti.
Pavojingiausia – prie Biržų
Smegduobės susidaro tada, kai požeminiai vandenys ištirpdo palyginti negiliai esantį gipso sluoksnį. Po žeme susidaro ertmė, į kurią sukrinta žemės paviršiuje esantis gruntas.
Uolienų, sukeliančių karstinius procesus, storis gali būti iki 30 metrų. Kuo storesnis gipso sluoksnis, tuo didesnė ertmė atsiranda jam ištirpus.
Tokių gipso sluoksnių yra tiktai Šiaurės Lietuvoje.
Ypač daug smegduobių – tarp Biržų ir Pasvalio miestų. Kitose vietovėse Geologijos tarnyba jų nėra užfiksavusi.
Daugiausia smegduobių pastaraisiais metais užfiksuota Biržų regioninio parko teritorijoje. 2004 metais čia atsivėrė 52 smegduobės, iš jų 18 – Karajimiškyje ir 13 – Mantagailiškyje.
2005-aisiais Biržų regioninio parko teritorijoje aptikta 30 smegduobių. Kai kuriuose ruožuose šalia Biržų viename kvadratiniame kilometre jų yra daugiau nei 80.
Priežastis – klimato kaita
Nustatyti karstinių procesų aktyvumą bei pamėginti nuspėti gresiantį pavojų galima tiriant upių vandenį.
Gipso sluoksnius tirpdantys požeminiai srautai suteka į upes. Pasak V.Mikulėno, upėse randamas gipso kiekis – tarsi visos vietovės karstinių procesų veidrodis.
Šis metodas nepadeda nustatyti, kurioje tiksliai vietoje atsivers smegduobė. Tačiau padidėjęs gipso kiekis leidžia daryti prielaidą, kad ateityje įgriuvų daugės.
1994-2000 metais į upes patenkančio gipso kiekis buvo 30 procentų didesnis negu, pavyzdžiui, 1962-1979 m. Tam daugiausia įtakos turėjo klimato kaita.
Pastaraisiais metais dažniau ir gausiau lijo, todėl pasipildė požeminių vandenų ištekliai, dėl klimato atšilimo sutrumpėjo įšalo laikas, metinė vandens apykaita tapo didesnė.
Kaimas iškilo ant smegduobių
Kurioje vietoje gali prasiverti žemė, galima nustatyti atlikus tyrimus. Išgręžus apie 30 metrų gylio gręžinį paaiškėja, kokios uolienos glūdi po žeme, ar yra tuščių ertmių.
Dabar prieš naujas statybas Biržų ir Pasvalio rajonuose privaloma atlikti specialius tyrimus.
Gavus rezultatus, parenkamos tinkamiausios pamatų konstrukcijos.
Tuo tarpu sovietmečiu niekas netirdavo grunto.
Kai kurie žmonės statė namus ant buvusių smegduobių.
„Tais laikais tyrimai būdavo atliekami tik prieš statant visuomeninės paskirties pastatus. Kolūkių gyvenvietės būdavo statomos aklai”, – pasakojo V.Mikulėnas.
Viena tokių gyvenviečių – Naciūnai (Biržų r.). Ši gyvenvietė pastatyta lauke, kuriame anksčiau buvo smegduobių. Prieš statybas jos tiesiog buvo užpiltos gruntu.
Žemėmis užpiltos smegduobės yra pavojingos – gruntas gali įdubti, be to, gali atsinaujinti karstiniai procesai.
1997 metais Naciūnuose į žemę susmego vieno namo priebutis, sutrūkinėjo aplinkinių pastatų sienos.
Duobės – namų pašonėje
„Jeigu suskyla pastato sienos, yra reali grėsmė, kad po namu atsivers smegduobė. Jei ji labai didelė, namas gali ir sugriūti”, – kalbėjo V.Mikulėnas.
Pavyzdžiui, Pasvalyje 1999 metais tarp gyvenamųjų namų buvo atsivėrusi 18 metrų skersmens, 14 metrų gylio smegduobė, kuri apgadino pastatą.
1995-aisiais šiame mieste buvo atsivėrusi net 21 metro gylio įgriuva. Tai – viena giliausių smegduobių, užfiksuotų Lietuvoje. Tokioje karstinėje įgriuvoje prasmegtų net daugiaaukštis namas.
14 metrų pločio ir 6,6 metro gylio duobė užpernai atsivėrė Daumėnų kaimo gyventojo kieme.
Viena didžiausių smegduobių pasaulyje buvo užfiksuota 1972 metais JAV, Alabamoje. Jos plotis buvo 140 metrų, gylis – 50 metrų.
Nelaimės skatina apsidrausti
Grėsmingi požeminiai procesai paskatino Biržų ir Pasvalio rajonų gyventojus susirūpinti savo turto saugumu. Bendrovės „Lietuvos draudimas” duomenimis, šiuose rajonuose beveik dvigubai daugiau žmonių yra apdraudę savo turtą, palyginti su kitų vietovių gyventojais.
Vien „Lietuvos draudimas” yra apdraudęs 24 proc. visų Biržų rajono ir 20,6 proc. Pasvalio rajono pastatų.
Pasvalio ir Biržų rajonuose gyventojai pradeda ypač aktyviai domėtis galimybe apdrausti būstą po pranešimų apie naujas karstines įgriuvas.
Kol kas „Lietuvos draudimas” nėra atlyginęs didelės žalos, kurią būtų padariusios karstinės įgriuvos. Pernai buvo užregistruoti keturi tokie įvykiai Pasvalio rajone, už juos atlyginta maždaug 2,4 tūkst. litų žala.
Biržų ir Pasvalio rajonuose turto draudimo įmoka vien dėl karstinių įgriuvų rizikos nėra didinama. Tačiau apdrausti nuo smegduobių padaromos žalos galima tik tuos pastatus, kurie nėra pažeisti požeminių procesų.
Būstų kainos – mažesnės
Aplink Pasvalį ir Biržus nekilnojamasis turtas – pigesnis negu gretimuose rajonuose.
Registrų centro duomenimis, Pasvalio rajone po 2001 metų pastatytų namų vidutinė rinkos vertė – 54,2 tūkst. litų, o Biržų rajone – 63,3 tūkst. litų.
Tuo tarpu netoliese esančiame Joniškio rajone tokie namai kainuoja vidutiniškai po 71 tūkst. litų.
Mantas Dubauskas