Darbo partijos pirmininkas V.Uspaskich visuomenei ir koalicijos partneriams primena, kad dar būdamas Ūkio ministru jis Gamtinių dujų įstatymo projektą pristatė Vyriausybei. Pastaroji projektui pritarė ir įstatymą pateikė Seimui. Tačiau, prasidėjus diskusijai Seime, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas pakeitė poziciją, pamiršdamas, kad jis – irgi yra Vyriausybės narys, todėl keisti Vyriausybės sprendimo be ministrų kabineto pritarimo neturi teisės.
A. Brazauskas tada argumentavo, jog, priėmus siūlomą Gamtinių dujų įstatymo projektą, Lietuvai dujas parduodanti „Gazprom” gali pakelti jų kainą. Iš Premjero lūpų nuskambėjo išties rimtas argumentas – patikinimas, kad atsisakius įstatymo pakeitimo planų, dujų kaina nedidės. Buvo nutarta įstatymo projektą atidėti iki kol bus pasirašyta sutartis su „Gazprom”.
Tačiau įvyko atvirkščiai nei teigė Premjeras: „Lietuvos dujoms” ir „Dujotekanai” su „Gazprom” pasirašius gamtinių dujų tiekimo sutartį, išaiškėjo, kad jų kaina pakilo 30–40 proc.
„Susiklosčius tokiai situacijai, privalome mąstyti valstybiškai. Turime grįžti prie Gamtinių dujų įstatymo projekto svarstymo. Ir nereikia spekuliuoti, kad to reikia man ar Darbo partijai. To reikia Lietuvai ir Lietuvos žmonėms, – tvirtina V. Uspaskich. – Be to, nereikia žmonių gąsdinti „Gazprom”. Tai didžiulė civilizuota pasaulinio lygio kompanija ir nesielgs taip, kaip pastaruoju metu bandoma nuteikti visuomenę”.
Darbo partijos pirmininkas primena ir dar ankstesnius faktus: „Tuo metu, kai buvo ruošiamasi parduoti „Lietuvos dujas”, aš primygtinai siūliau to nedaryti ir įmonę palikti Lietuvos žmonių rankose. O jei ir bus nuspręsta parduoti šią įmonę, ji kainuoja kur kas daugiau nei įvertinta. Už 200 mln. Lt nupirkę 70 proc. akcijų paketą, naujieji šeimininkai turtą indeksavo net 10 kartų – iki 2 mlrd. Lt. Toks sandoris dar būtų pateisinamas susitarus dėl ilgalaikės mažos dujų kainos. Tačiau ir to nebuvo pasiekta. Dabar turime faktą – įmonė parduota nepateisinamai pigiai ir sąlygos – vergiškos”.
V. Uspaskich įsitikinimu, net ir šį, Seimui jau pristatytą Gamtinių dujų įstatymo projektą, būtina tobulinti. „Valstybei reikia suteikti teisę ne tik reguliuoti parduodamų dujų kainą, bet ir transportavimo, amortizacinių atskaitymų ir eksploatavimo kaštus. Būtina sudaryti prisijungimo prie magistralinio dujotiekio priimtinas sąlygas, naujiems vartotojams suteikti galimybę statyti skirstomuosius tinklus. Nenormalu, kai „Lietuvos dujos” ir „Dujotekana” tą pačią prekę – gamtines dujas – šalyje parduoda skirtingomis kainomis. Esu pasiruošęs skaičiais įrodyti, kad gamtinių dujų rinka Lietuvoje yra iškreipta ir uzurpuota. Ir tai atsitinka ne dėl „Gazprom”, kuriuo spekuliuojama, o dėl Lietuvos veikėjų, dezinformuojančių visuomenę. „Lietuvos dujos” ir „Dujotekana” yra monopolininkės, todėl, kaip ir kitose pasaulio šalyse, turi būti kontroliuojamos valstybės”, – teigia Darbo partijos lyderis.
„Visa tai turi atsispindėti naujajame Gamtinių dujų įstatyme, jei siekiame šioje srityje sukurti konkurencingas rinkos sąlygas. Tik taip galime sumažinti kainas vartotojams ir užtikrinti stabilią padėtį šalyje. Todėl prašome nespekuliuoti savo valstybe ir vartotojais, o prisiminti nuostolingą „Lietuvos dujų” privatizavimą su vergiškomis tiekimo sąlygomis”, – teigia V. Uspaskich.
Ūkio ministru būnant V. Uspaskich, jo iniciatyva išnagrinėta situacija ir atlikta didelė studija apie požemines dujų saugyklas ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, analizuotos jų įrengimo galimybės. „Dujų saugykla būtų garantas, jei nutrūktų dujų tiekimas ne tik dėl politinių priežasčių, bet ir atsiradus techninėms kliūtims”, – sako V. Uspaskich.
„Ir iki rinkimų, ir po jų nuolat raginau už vieningą energetinę sistemą, taip apsisaugant nuo svetimų šalių priklausomybės. Šiuo klausimu Ūkio ministerijoje buvo surengta ne viena konferencija ir diskusija, bendrauta su daugybe ekspertų ir konsultantų, vyko daug išvažiuojamųjų konferencijų Baltijos ir Skandinavijos šalyse”, – teigia Darbo partijos pirmininkas.
Pasak Darbo partijos lyderio, visi privalo pasverti, kuriuo keliu einame: ar siekiame sukurti konkurencingą rinką ir stengtis nepriklausyti nuo vienos ar kitos valstybės.
Darbo partija