Po muzikinių realybės šou – keitimasis „komplimentais” ir etiketėmis

Konkuruojantiems komerciniams televizijos kanalams įkalus sezono „vinis” – muzikinius realybės šou, svarstymai apie tai, kas vertas nugalėtojo vardo, virto dalyvių ir žiūrovų skirstymu į „kaimiečius” ir „miesčionis”.

Pasibaigus „Dangui”, didesnių nesutarimų tarp šou favoritų gerbėjų nekilo. Dauguma pripažino, jog Rasa Bubulytė – verta pergalės „dangietė”, o visa kita – skonio reikalas. Po „Kelio į žvaigždes” finalo apie muzikinį skonį vėl imta kalbėti kaip apie Achilo kulną – esą per jį žaidimą laimėjo ne tas dalyvis, kuris buvo šito vertas… Kai kurie, kaip jau įprasta, suabejojo ir anoniminio balsavimo telefonu sąžiningumu.

Nesvarsto apie galimą indėlį

„Kelio į žvaigždes” laimėtojas – 19-metis Andrius Rimiškis, visoje šalyje išgarsinęs gimtojo Jūžintų kaimo (Rokiškio rajonas) vardą, žurnalistams kartoja nesitikėjęs pergalės.

„Pagal ankstesnių balsavimų rezultatus man atrodė, kad turėtų laimėti Mino, – kalbėjo vaikinas, vis dar ketinantis pasidalyti laimėtais 100 tūkst. litų su vienu iš žaidimo dalyvių. – Bet Lietuvos žmonės – nenuspėjami.”

Muzikos mokykloje groti akordeonu bei sintezatoriumi išmokęs Andrius norėtų ir toliau tęsti pradėtus darbus ir tapti profesionaliu muzikantu.

Vaikinas prisipažino paprasčiausiai mėgstantis atlikti dainas ir bendrauti su publika. „Apie galimą savo indėlį į šalies popmuziką ne man spręsti”, – teigė nugalėtojas.

Jis sakė, kad iki žaidimo nebuvo užsibrėžęs sau tikslo tapti muzikantu ir nesitikėjęs realybės šou išsilaikyti taip ilgai.

„Kadaise norėjau tapti policininku”, – apie turėtas ateities vizijas pasakojo pašnekovas. Iki realybės šou Andrius spėjo vieną savaitę pasimokyti Vilniaus kolegijoje muzikos pedagogikos, tačiau šio darbo dirbti sakė nenorįs.

Klastotojų susirūpinimas

Balsavimą organizavusios UAB „Mediafon” Marketingo skyriaus direktorius Saulius Pelėda „Vakarų ekspresui” sakė, jog didelių techninių problemų balsavimo „Kelio į žvaigždes” finalo metu tikrai nebuvo kilę ir bendrovė jokių gedimų neužregistravo.

Specialistas pastebėjo, kad tai, jog daugybei šalies gyventojų griebus mobiliuosius telefonus ir ėmus skambinti bei siųsti žinutes, tinklai užlūžta, yra natūralu – taip nutinka per didžiąsias žiemos šventes, panaši situacija buvo ir per realybės šou finalus.

Kita vertus, Marketingo skyriaus direktoriaus pastebėjimu, daugiausia konkrečių skundų dėl gedimų ir neva į balą išmestų pinigų bendrovė sulaukia būtent iš tų asmenų, kurie yra suinteresuoti balsavimo rezultatais.

„Rezultatų klastotojai, prisiperkantys telefono kortelių už porą tūkstančių litų, labiausiai domisi, ar jiems išėjo paveikti balsavimo eigą, ir, jei ne, kodėl?” – sakė S. Pelėda.

Muzikologai nesidomėjo

Autoritetingų nuomonių apie muzikinių realybės šou dalyvius pasigendantys tautiečiai šiuo klausimus į muzikos specialistus kreipiasi net gatvėje. Muzikologė Zita Kelmickaitė pasakojo, kad jai prieš Kūčias nuėjus į Vilniaus Kalvarijos turgų spanguolių, čia ją pažinę žmonės puolė teirautis, ką ji mananti apie vienų ir kitų dalyvių perspektyvas…

„Mano televizorius sugedo, taigi šou nemačiau, – sakė Z. Kelmickaitė. – Tačiau juos aptardavau su studentais. Visiems jiems buvo smalsu, kaip vienas ar kitas dalyvis keičiasi, mokosi.

Pastebėjau, kad žmonės nusivilia, kai jiems aiškiai neįvardijama, kodėl laimėjo vienas ar kitas. O suaktyvėjęs viešas diskutavimas parodo žmonių norą kalbėti apie reiškinius. Juk žiūrovai puikiai atskiria pelus nuo grūdų.”

Vis dėlto muzikologė mano, kad šie šou didesnės įtakos šalies muzikinei kultūrai neturi. O kas dėl muzikinio skonio formavimo?

„Kalbant apie jį, muzikinių realybės šou atveju žmonės tiesiog darsyk pamatė, kad Lietuvoje nėra gero muzikos produkto, – kalbėjo muzikologė, kuri linkusi vertinti šiuos projektus tiesiog kaip atrakciją žiūrovams. – Apie tai ir ekspertai bijo atvirai kalbėti, mat nenori pyktis ir mieliau įsikimba į švelnumo ir nekonkretumo šydą.”

Ugnė Šaltenytė