Nepaisant vis blogėjančios ir taip tragiškos eismo saugumo Lietuvos keliuose būklės, Vyriausybė pastaruoju metu demonstruoja, kad net nesirengia skirti dėmesio efektyvios valstybės eismo saugumo politikos įgyvendinimui. Tai skatina Liberalų frakcijos narius siūlyti Seimui pradėti vykdyti šios politikos vykdymo kontrolę.
Vienas iš akivaizdžių Vyriausybės požiūrio į padėtį eismo saugumo srityje pavyzdžių – vakar priimtas sprendimas Saugaus eismo komisijos pirmininku vietoj Susisiekimo ministro Petro Čėsnos skirti šios ministerijos sekretorių.
Pagal įstatymą, Saugaus eismo komisija yra atsakinga už valstybės politikos saugaus eismo užtikrinimo srityje įgyvendinimo kontrolę. Ji privalo nustatyti prioritetines kryptis ir priemones saugiam eismui gerinti, koordinuoti Valstybinės saugaus eismo programos įgyvendinimą ir pan. Nuo pat šios komisijos sudarymo 1997 metais iki šiol jai vadovaudavo Susisiekimo ministrai.
Liberalų nuomone, tai, kad nuo vadovavimo šiai už eismo saugumo reikalus atsakingai institucijai nusišalina ministras ir į šį postą vietoj politiko skiriamas karjeros tarnautojas rodo, kad yra bėgama nuo politinės atsakomybės už šią valstybės politikos sritį.
Seimo liberalų nuomone, Vyriausybės požiūrį į tragišką eismo saugumo būklę demonstruoja ir biudžeto lėšų, skirtų eismo saugumui didinti, panaudojimo kryptys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praeitų metų gruodį buvo priimtas Vyriausybės sprendimas, kuriuo net 15 kartų, nuo 3 mln. iki 200 tūkst. litų, sumažintos lėšos, kurios turėjo būti skirtos Susisiekimo ministerijos vykdomoms saugaus eismo priemonėms 2005 m. įgyvendinti. To pasekmėje, lėšos, iš kurių turėjo būti finansuojamos Valstybinės saugaus eismo programoje numatytos eismo dalyvių švietimo priemonės, buvo panaudotos kelių priežiūrai bei tiesimui.
„Eismo saugumo būklės lygį apsprendžia kompleksinė sistema: eismo dalyvis – transporto priemonė – kelias. Todėl prioriteto suteikimas keliams nesprendžia problemos, o tik rodo liguistą Vyriausybės polinkį įvairiausioms statyboms”, – pažymi parlamentaras.
Pažymėtina, kad dar 2004 metais Valstybės kontrolės atliktame programos vykdymo vertinime šalia kitų trūkumų yra nurodyta, jog mažiau nei vieno procento lėšų skyrimas eismo dalyvių auklėjamajai bei švietėjiškai veiklai yra netinkamas. Ši išvada buvo pagrįsta statistika, akivaizdžiai atspindinčia, kad pagrindinė eismo įvykių priežastis – eismo dalyvis.
A. Kašėtos nuomone, esant tokiai situacijai, kai nepaisant Valstybės kontrolės rekomendacijų, Vyriausybė nesiima jokių priemonių situaciją keisti, negalima tikėtis pozityvių poslinkių eismo saugumo srityje. Pažymėtina, kad Vyriausybės patvirtintoje Valstybinėje saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 metų programoje yra numatyta, kad iki 2008 metų žuvusiųjų keliuose skaičius turi sumažėti 25 proc. Nepaisant to, 2005 metais šis skaičius ir toliau didėjo, nors jau 2004 metais buvo pripažįstama, jog pagal žuvusiųjų skaičių milijonui gyventojų Europoje blogesnė padėtis yra tik Latvijoje.
„Pagal dabartinį įstatymą Vyriausybė pati kuria eismo saugumo politikos įgyvendinimo programą, pati jos neįgyvendina, už tą neįgyvendinimą pati sau atsiskaito ir, galų gale, už tai niekas neatsako. Padėtis turi keistis”, – teigia A. Kašėta.
Jau artimiausiu metu Liberalų frakcija Seimui pateiks svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis bus siūlomą įtvirtinti už eismo saugumo politikos įgyvendinimą atsakingų institucijų atskaitomybę Seimui.
Liberalų frakcija