Pasaulyje vykstantys permainingi globaliniai procesai kelia įvairių problemų ir meta naujų iššūkių daugumai valstybių. Per pastarąjį dešimtmetį Artimuosiuose Rytuose, Persijos įlankoje nuvilnijusi karo banga ir politiniai neramumai sudavė rimtą smūgį ir tarptautiniam energetikos sektoriui. Sumažėjus naftos gavybai ir gerokai šoktelėjus jos kainai, ne viena valstybė suskato iš esmės peržiūrėti savo nacionalinės energetikos strategijos planus. Tarp tokių planų neabejotinai dominuoja siekiai pertvarkyti transporto sistemą, padaryti ją veiksmingesnę ir lankstesnę, mažiau priklausomą nuo senkančių gamtos išteklių. Vakarų ir kai kuriose kitose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jau spėta sukurti ir alternatyvių energijos šaltinių sistemą. Pastaruoju metu pasaulyje tarp populiarinamiausių energijos išteklių – biokuras ir gamtinės dujos.
Lietuvoje padėtis unikali
Tokius planus Nacionalinėje energetikos strategijoje numačiusi ir Lietuva, tačiau, kaip tikina įtakingi ekonomikos ekspertai, rimtų poslinkių realiai plėtoti alternatyvius energijos šaltinius kol kas nė nematyti! Nevalia pamiršti, kad beveik visų Europos Sąjungos (ES) šalių automobilių transporte įdiegta viena pigiausių ir švariausių kuro rūšių – gamtinės dujos. Greta suskystintų dujų degalinių ten įprasta matyti ir tankų gamtinių dujų degalinių tinklą, o mūsų šalyje jų nė su žiburiu nerasi…
Anot prityrusio ekologijos specialisto, automobilių transporto žinovo druskininkiečio Antano Gurecko, transporto sistema bet kurioje valstybėje vertinama kaip labai svarbi gyvybinės arterijos dalis. Norint užtikrinti jos veiksmingumą, itin daug dėmesio skiriama ir tam, kokiu kuru yra varoma technika. Atsižvelgdamos į vis labiau kylančias naftos kainas, jos ribotumą, aplinkos taršą, civilizuotos šalys orientuojasi į pigesnio, ekologiškai švaresnio kuro rūšių, ypač gamtinių dujų, biokuro, taikymą transporto priemonėse. Tokios iniciatyvos Švedijoje, Vokietijoje, kitose valstybėse netgi aktyviai skatinamos, o Lietuvoje padėtis tiesiog unikali – pas mus net automobilio, varomo gamtinėmis dujomis, neišvysi!
Tikisi valstybės paramos
Beveik prieš metus Lietuvos automobilių dujų montuotojų asociacija „Autoekologija” kreipėsi į įvairias valdžios bei visuomenines institucijas prašydama, kad ir mūsų šalyje pagaliau būtų skatinama iniciatyva transporto sektoriuje kurui naudoti gamtines dujas. Asociacijos valdybos pirmininkas Romualdas Nekrašas teigė, kad kiekvienam automobilio vairuotojui yra priimtina praktiška ir labai paprasta idėja „važiuoti pigiau ir švariau”. Juk, tarkime, naudojant gamtines dujas automobilių kurui, 1 litras atsieitų vos 68-70 centų… Regis, tokiai idėjai niekas neprieštarautų, tačiau, pasak R.Nekrašo, Lietuvos energetikos sistemoje vyksta nematomas ir labai tylus pasipriešinimas.
„Žinoma, pradėjus plačiai naudoti pigesnį kurą, mažėtų įplaukų į biudžetą, o kai kam, ypač naftos magnatams, sumažėtų pasakiškas pelnas. Nepaisant to, asociacijos „Autoekologija” pastangomis per keletą metų pavyko pasiekti, kad apie 20 proc. automobilių šalyje būtų pritaikyti kitam alternatyviam kurui – suskystintoms dujoms”, – sakė pašnekovas.
Asociacijos vadovas priminė, jog dar pernai pavasarį kreiptasi į Seimą, Vyriausybę, kad šįmet būtų skiriama bent 10 mln. litų gamtinių dujų degalinių statybai, – būtent tiek lėšų pradžioje pakaktų įsteigti bent po degalinę kiekvienoje apskrityje. Pradėjus šį procesą, netrukus įsitrauktų ir verslininkai, suinteresuoti plėtoti šį verslą. „Per pastaruosius metus pabrango ne tik benzinas, dyzelinas, bet ir suskystintos dujos, o po kelerių metų, uždarius Ignalinos atominę jėgainę, energetiniai sunkumai bus dar labiau juntami, todėl valstybės institucijoms reikėtų nedelsiant apsvarstyti ir priimti sprendimą, kaip greičiau transporto sistemoje įdiegti gamtinių dujų degalinių tinklą, o šalies piliečius skatinti pertvarkyti savo automobilių įrangą”, -argumentais dalijosi R.Nekrašas.
Iš aukščiausiųjų valstybės institucijų, pasak jo, kol kas nieko konkretaus nesulaukta. Su ta pačia intencija asociacijos atstovai kreipėsi ir į Kauno miesto vadovybę. Pasiūlymus apsvarstę visi savivaldybės komitetai idėjai neprieštaravo, ir galbūt tam netrukus bus pritarta. Vietos valdininkų įsitikinimu, dujų degalinę pirmiausia tikslinga pastatyti Kauno autobusų parke ir leisti ja naudotis gyventojams. Be to, parko administracija iki 2009 metų yra numačiusi įsigyti ir pirmuosius gamtinėmis dujomis varomus autobusus.
Viena kregždė – dar ne pavasaris
Mūsų šalies keliais, remiantis statistikos duomenimis, jau rieda beveik 200 tūkst. automobilių su dujų įranga. Tokių mašinų daug rasime ir Alytaus krašte. Bendrovės „Dzūkijos dujos” komercijos direktorius Gintaras Kuzmickas pripažino, kad dar praėjusių metų viduryje, kai benzino kainos buvo daugiau nei dvigubai viršijusios suskystintų dujų kainą, Alytaus ir aplinkinių rajonų gyventojai ypač aktyviai montavo dujų įrangas. „Tačiau tik neseniai, truputį atpigus benzinui ir šiek tiek pakilus suskystintų dujų kainoms, ažiotažo nebebuvo, o žmonės mažiau domisi dujų įranga. Manau, tam įtakos turėjo degalų rinkos pokyčiai”, – tvirtino G.Kuzmickas.
Energetikos specialisto nuomone, suskystintų dujų degalinių tiek Dzūkijoje, tiek visoje Lietuvoje yra pakankamai, visa bėda, jog iki šiol neatsiranda vietos gamtinėms dujoms. Ar sėkmingai prigytų ši kuro rūšis Lietuvoje, G.Kuzmickas nenorėjo spėlioti, tačiau viliasi, kad gamtinės dujos, kaip vienas pigiausių ir ekologiškai švariausių energijos išteklių, anksčiau ar vėliau turėtų išpopuliarėti. „Jau dabar galvojame apie gamtinių dujų degalinę mūsų mieste, bet kas iš tos vienos degalinės, kai dujų niekur kitur nepapildytum ir nepriviliotum daugiau vairuotojų. Kiek žinau, įrengti tokias degalines ir pertvarkyti automobilių įrangą – labai brangus dalykas, tad be valstybės pradinės paramos vargiai kas nors artimiausiu metu pasikeis”, – svarstė G.Kuzmickas.
Panacėjos nemato
Į verslo ir kai kurių visuomeninių judėjimų bei organizacijų raginimus kuo greičiau kurti ir diegti gamtinių dujų naudojimo sistemą šalies transporte valstybė kol kas žiūri labai vangiai. Iš pokalbio su Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento Ekstremalių situacijų prevencijos skyriaus vyriausiuoju specialistu Vytautu Gūžiu buvo galima suprasti, kad dar negreitai Lietuvos automobilininkai važinės gamtinėmis dujomis varoma technika. Visų pirma dėl to, kad nėra tokių degalinių, antra – daugumos šalyje registruotų automobilių įranga labai sena, nepritaikyta gamtinėms dujoms. Norint įsigyti tinkamą įrangą, gyventojams tektų pakloti didžiules sumas. V.Gūžio manymu, jeigu valstybėje būtų rastas būdas, kaip kompensuoti žmonėms, įsigijusiems modernią dujų įrangą, tos problemos greitai nebeliktų. Betgi valstybei kištis į rinką nedera – šį klausimą turėtų išspręsti patys verslininkai, investuodami į dujų degalinių tinklą. Pašnekovas abejoja, ar kuris nors verslininkas dabar ryžtųsi tai daryti nežinodamas, kada ir kaip atsipirktų į degalinių statybą įdėti milijonai.
„Labai apmaudu, kad tik pastaraisiais metais prisiminta ši idėja. O kur mes buvome prieš dešimt metų ir daugiau, kai Lietuvos transporto sektoriuje buvo išardyta suslėgtų gamtinių dujų degalinių sistema, pastatyta dar anoje santvarkoje?! Prieš 15 metų Lietuvoje apsilankę anglų transporto specialistai buvo maloniai nustebinti, kad išsaugojome tokius objektus. Deja, netrukus įsisiautėjus privatizacijos vajui automobilių transporto įmonių parkuose, kur veikė dujų degalinės, viskas buvo griaunama, parceliuojama negalvojant, kad mūsų valstybei prireiks. Deja, jokie visuomeniniai judėjimai nei verslo struktūros tuomet neparodė iniciatyvos, kad išsaugotų tą tinklą, o valstybės strateginio požiūrio iš viso nebuvo”, – nesenas praeities klaidas priminė V.Gūžys.
Remiantis įvairiais rinkos analitikų tyrimo šaltiniais, pastaruoju metu tradicinio automobilių kuro – benzino vartojimas gerokai sumažėjo. Į degalų rinką plūstelėjo pigesnės suskystintos dujos. Susisiekimo ministerijos vyriausiojo specialisto V.Gūžio teigimu, šiuo metu Lietuva gyventojų skaičiumi Europoje santykinai tapo viena iš pirmaujančių, naudodama suskystintas naftos dujas transporto sistemoje. Nuo 110 tūkst. 2001 metais iki 180 tūkst. tonų 2004-aisiais padarytas kiekybinis šuolis gali turėti nemažą įtaką kelių priežiūros ir plėtros finansavimo nuostatoms ES skiriamos paramos atžvilgiu.
„Tenka pripažinti, kad suskystintos dujos, ypač gamtinės, ekologiškai ir ekonomiškai yra perspektyvesnis kuras negu naftos produktai, tačiau tai ne panacėja nuo visų problemų. Nepamirškime, kad dujomis varomi automobiliai įvykus avarijai kelia kur kas grėsmingesnį pavojų. Antra vertus, tiek gamtinės, tiek suskystintos dujos – importinis kuras, vadinasi, esame ir toliau visiškai priklausomi nuo savo artimiausios kaimynės užgaidų. Na, ir kaip išspręsime tą dilemą, jei iki šiol nesame net pirštų pajudinę kurdami alternatyvių vietinių energijos šaltinių vartojimo programą”, – priekaištavo V.Gūžys.
Jo teigimu, atsakingi valstybės politikai ir ekonomikos strategai galėjo ne tik sukurti, bet ir praktikoje įgyvendinti vietinių atsinaujinančių energijos išteklių gamybos bei vartojimo programą. Kaip vieną perspektyviausių ir realiausių energijos šaltinių V.Gūžys paminėjo biokurą. Iš įvairių atliekų gaminamus biodegalus pastaraisiais metais sparčiai naudoja ne tik ekonomiškai stiprios Vakarų valstybės, bet ir mūsų kaimynė Lenkija.
„Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvos energetikos agentūra, kitos institucijos, atsakingos už šią svarbią sritį, ramiai sau lūkuriuoja ir nesiima jokių konkrečių veiksmų. Galbūt tokia padėtis kažkam yra labai palanki ir naudinga”, – savo nuomonę išsakė V.Gūžys.
Bėdos ir vargai dėl nelegalų
Per pastaruosius metus išaugus suskystintų dujų vartojimui, kartu kasmet didėja ir nelegalių automobilių dujų įrangos montuotojų. Dujų įrangos montavimo versle veikiančios nelegalios firmos, nesilaikydamos techninių reikalavimų, naudoja toli gražu nebenaują ir nepatikimą dujų įrangą, atsivežtą iš Europos šalių sąvartynų. Net neprityrusiam automobilininkui aišku, kad dėl tokios veiklos šalies keliuose įvyksta didžiulių nelaimių: sprogsta technika, griūva pastatai.
Asociacijos „Autoekologija” vadovas R.Nekrašas pripažino, jog kol kas kova su nelegaliais dujų įrangos montuotojais primena kovą su vėjo malūnais. Pasirodo, Lietuvoje dar nėra žinybos, užtikrinančios legalaus verslo pranašumą prieš nelegalų. Nors kontroliuojančių įstaigų šalyje daugiau, negu reikia, jos vadovaujasi liaudišku posakiu „ne mano kiaulės, ne mano pupos”…
„Ne kartą kreipėmės į Mokesčių inspekciją, Policijos departamentą, kitas žinybas, kad būtų imtasi griežtesnės kontrolės šiuo atžvilgiu. Tačiau nueita lengviausiu keliu – iš rejestro tarnybų buvo paimti legalių įmonių adresai ir netrukus prieš jas sukeltas didžiulis „furoras”…Aišku, norėdamas mušti, lazdą visada rasi, bet šioje istorijoje apmaudžiausia, kad tuo metu triumfavo nelegalių firmelių savininkai, sugebėję išsisukti”, – apgailestavo V.Nekrašas.
Susisiekimo ministerijoje šiuo klausimu dar prieš pusmetį asociacijos iniciatyva buvo surengtas specialus posėdis. Deja, iki šiol ministerijoje nesukurta jokia darbo grupė. Asociacijos vadovo nuomone, siekiant sutramdyti nelegalus, būtina atlikti kuo išsamesnę dujų įrangos montavimo Lietuvoje apskaitos kompiuterizaciją. Tuomet nelegaliai, be jokio sertifikacijos dokumento veikiančioms firmoms būtų sudėtinga plėtoti savo veiklą.
UAB „Transporto studijos” direktoriaus Valentino Mitunevičiaus teigimu, valstybinės techninės apžiūros įmones reikėtų įpareigoti saugoti joms teikiamas pažymas apie suskystintų dujų kuro sistemos patikrinimą. Tai leistų kontroliuojančioms institucijoms pasirinktinai tikrinti dujų įrangos techninės būklės įvertinimo pagrįstumą.
Ne vieno transporto srities specialisto nuomone, automobilių registracijos dokumentuose privaloma padaryti žymą, kad jie gali būti varomi ir dujomis, taip pat padidinti savininkų atsakomybę už tokio įrašo teisingumą. Tarkime, išaiškėjus, jog automobilis varomas dujomis, o registracijos dokumentuose įrašo apie tai nėra, taikyti griežtą administracinę atsakomybę.
Kęstutis Pranckevičius