Prasidėję 2006 metai uostamiesčio gyventojams bus dosnūs naujovių: prie vienų prisitaikyti bus malonu, o kitos gali įnešti sumaišties.
Šiemet jūrinio sektoriaus paslaugų arsenalas taip pat papilnės, kadangi planuojamos rekordinės investicijos į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, Smiltynę pasieksime nauju moderniu keltu, padaugės įvairovių Jūrų muziejuje.
Tačiau yra ne mažai ir gyventojus kiršinančių politinių sprendimų, dėl kurių dabartinė miesto valdžia gali suklupti per kitais metais vyksiančius savivaldybių rinkimus.
Gyvensime blaiviau?
Didelį atgarsį sukėlė miesto Tarybos priimtas sprendimas nuo balandžio 1-osios uždrausti kioskuose prekiauti alumi bei sidru išsinešimui.
Vieni tokią užmačią vadina smulkiojo verslo žlugdymu, kiti – piktnaudžiavimo alkoholiu, viešosios tvarkos drumstimo, neteisėto svaigalų pardavinėjimo nepilnamečiams prevencija.
Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus duomenimis, šiandien Klaipėdoje yra 48 kioskai. Iš jų net 36 turi licencijas prekiauti alumi. Dar 31 kioskas veikia privačiose valdose. Tarp pastarųjų alus pardavinėjamas 18-oje.
Nepatenkinti turėtų likti ir pirotechnikos pardavimu užsiimantys verslininkai, mat šiais metais Klaipėdos miesto savivaldybės administracija planuoja įvesti naują rinkliavą – leidimų prekiauti pirotechnika išdavimą.
Iki šiol tokie leidimai buvo išduodami nemokamai, o jų kainos dydis turėtų paaiškėti po miesto Tarybos sprendimų, planuojamų priimti šiais metais.
Akiratyje – turgavietės
Pernai patvirtinus turgaviečių darbo tvarkos taisykles, už borto liko vienas svarbus ir diskusijų sukelsiantis momentas – nepavyko pasiekti, kad turgavietėse būtų uždrausta prekiauti akcizinėmis prekėmis.
Klaipėdos miesto savivaldybės vicemeras Vidmantas Plečkaitis „Vakarų ekspresui” sakė, kad prie šio klausimo šiemet miesto Taryboje bus grįžta.
„Ne paslaptis, kad turgavietėse nelegaliai yra prekiaujama kontrabandiniais tabako gaminiais, o tai skatina šešėlinės ekonomikos gyvavimą, valstybės biudžetas negauna lėšų. 2005 metais tas klausimas nebuvo suderintas iki pabaigos, todėl šiais metais surinksime išsamią informaciją apie kontrabandos daromą žalą ir teiksime svarstyti Tarybai”, – sakė V. Plečkaitis.
Jo teigimu, teks aiškiau reglamentuoti ir turgaviečių ribų apibrėžimą, o akcizinių prekių pardavinėjimo turgavietėse prevenciją padedant policijos pareigūnams vykdys Savivaldybės administracijos valdininkai.
Ne itin džiugi naujiena gyventojų laukia nuo vasario 1-osios, nes nuo tada brangs viešojo transporto paslaugos.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė, kad didžiųjų autobusų bilietų kaina didės iki 1 lito, o maršrutinių taksi – iki 1,70 lito. Autobusuose parduodami bilietai brangs iki 1,20 lito, o įvairių rūšių terminuotų bilietų kaina išaugs vidutiniškai 16,6 proc.
Maršrutiniams taksi dirbant naktiniu tarifu bilieto kaina nesikeis ir liks 2 litai.
Dėmesys poilsiautojams
Šių metų rugpjūtį poilsiautojus turėtų nudžiuginti galimybė į Smiltynę keltis nauju, moderniu keltu.
Jame bus iki 800 vietų, skirtų keleiviams, o iš jų – 250 vietų uždaras salonas ir 240 sėdimų vietų antrajame kelto aukšte, dengtame tentu. Kelte bus ir oro kondicionierius, numatyta vieta greitosios pagalbos automobiliui.
Lėšų naujam keltui įsigyti yra numatoma skirti iš valstybės investicinio fondo.
Naujuoju keltu bus plukdomi tik keleiviai, todėl nuo šio mėnesio pradžios įsigaliojo dar viena tvarka – naktiniai AB „Smiltynės perkėla” keltų reisai iš senosios perkėlos perkelti į naująją.
Poilsiautojus bei turistus turėtų nudžiugti naujovės Jūrų muziejuje, mat ketinama įrengti ekspozicinę salę apie laivybos istoriją bei tris naujus informacinius terminalus.
„Ekspozicinėje salėje bus demonstruojami 17-19 amžių buriniai laivai, kurie buvo Klaipėdos uoste. Informaciniai terminalai skirti koralams bei kriauklėms, tropiniams bei pavojingiems ir plėšriems gyvūnams. Tai bus tokie patys, kaip ir dabar esantys du kompiuteriai, kurie stovi prie ekspozicijų, ir žmonės gali sužinoti daugiau informacijos, net žaisti”, – „Vakarų ekspresui” sakė Jūrų muziejaus vadovė Olga Žalienė.
Jos teigimu, antrajame muziejaus akvariumų skyriaus aukšte planuojama įrengti dvi pažintines-žaidybines aikšteles vaikams – mažieji galės konstruoti, dėlioti su jūros fauna susijusias figūras.
„Bus atnaujinta ir delfinų pasirodymų programa, kadangi „dirbs” ir paaugę jaunikliai. Jūrų muziejaus teritorijoje atgis cirko arena”, – informavo O. Žalienė.
Taip pat planuojama per šiuos metus baigti derinti Kopgalio detaliojo plano sprendinius, pabaigti ruošti galimybių studiją bei išsiųsti paraišką Europos Sąjungos struktūriniams fondams dėl Kopgalio pramogų bei sveikatingumo parko su delfinų terapijos centru statybų.
Uoste – rekordai
Plačiais užmojais šiems metams gyrėsi ir Susisiekimo ministerija, mat 2006-aisiais į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą planuojama investuoti rekordinę 162 mln. litų sumą.
Pasak Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, šiais metais numatoma pradėti vykdyti kompensacijų už pastatus, trukdančius vystyti uosto infrastruktūrą, programą.
„Yra apleistų ir gyvenamų namų šalia uosto prieigų, todėl gyventojams bus suteikiamos galimybės išsikelti į kitus būstus. Taip pat didelės lėšos bus skiriamos privažiuojamųjų kelių prie uosto plėtrai. Pagrindinė vieta – kelias nuo Jakų žiedo iki Baltijos prospekto. Šiemet turėtų būti padėti pirmieji žingsniai šio kelio rekonstrukcijos link”, – „Vakarų ekspresui” sakė A. Vaitkus.
Kopgalyje šiemet turėtų būti pastatytas naujas laivų eismo tarnybai skirtas bokštelis. Pasak A. Vaitkaus, tai padėtų vykdyti geresnę navigaciją, nes laivų uoste kasmet daugėja – pernai jų atplaukė per 7 tūkst.
„Planuojama pradėti statyti naują keleivių ir krovinių terminalą, baigti naftos ir naftos produktų krovinių terminalą. Šiemet didės konteinerių krovos darbų”, – tikino Susisiekimo ministerijos sekretorius.
Apskaitos reforma
Buitiniame lygyje miesto gyventojams Klaipėdos valdžia taip pat planuoja pateikti naujovių – patvirtinti kitokią nei dabar paslaugų už vandenį atsiskaitymo formą.
Naująją tvarką Klaipėdos miesto taryba svarstys šį arba kitą mėnesį. Pagal ją esą būtų sustabdytas vandens nuostolių, dabar siekiančių apie 28 proc. viso patiekiamo vandens, didėjimas.
Pagal pirminę jau parengtą tvarką, bendrovė „Klaipėdos vanduo” savo lėšomis įrengtų arba pakeistų visų abonentų būstuose esančius šalto vandens skaitiklius.
Karšto vandens apskaitos prietaisai būtų keičiami abonento sąskaita, arba, miesto valdžiai įpareigojus, šias išlaidas per pusę padengtų „Klaipėdos vanduo” ir „Klaipėdos energija”.
Jei buto savininkas neleistų pakeisti skaitiklio, jis už vandenį turėtų atsiskaityti pagal Savivaldybės patvirtintas normas – 7 kubiniai metrai vandens (3 karšto ir 4 šalto) per mėnesį. Jei skaitiklio neleidęs pakeisti asmuo nebūtų deklaravęs, kiek jo bute gyvena žmonių, suvartojamo vandens norma būtų skaičiuojama pagal buto plotą.
Kita naujovė – nuostata, jog vandens nuostoliams daugiabutyje viršijant 10 proc. įvadinio skaitiklio rodmenų, šį skirtumą namo gyventojai turėtų sumokėti pagal buto plotą. Tiesa, šis tvarkos punktas būtų taikomas tik tada, kai daugiabutyje būtų pakeisti visi skaitikliai.
Minėtas punktas šiuo metu kelia daugiausiai diskusijų.
Gaivins „vaiduoklius”
Šiemet realiai pradės veikti miesto Tarybos priimta tvarka, pagal kurią Klaipėdoje turėtų būti pradėta vykdyti intensyvesnė nekilnojamojo kultūros paveldo objektų rekonstrukcija.
Pagal naująją tvarką, Savivaldybės administracija restauravimo darbams finansuoti skirtų iki 80 proc., o remonto darbams atlikti – iki 50 proc. lėšų.
Taip esą apleistų, tačiau kultūrinę vertę turinčių pastatų savininkams būtų palengvintos sąlygos atgaivinti namus-vaiduoklius.
Dar vienas priimtas diskutuotinas Klaipėdos valdžios sprendimas – nuo vasario 1 dienos bus paskelbta pirmoji mieste tylioji viešoji zona. Pagal Triukšmo valdymo įstatymą tai urbanizuotų teritorijų zona, netrikdoma transporto, pramonės ar komercinės ir gamybinės veiklos triukšmo.
Ja tapo tarp Kauno, Paryžiaus Komunos gatvių, Taikos prospekto ir Šilutės plento esantis vadinamasis Kauno gyvenamasis rajonas.
Kitu sprendimu bus apribotas vadinamųjų stacionarių triukšmo šaltinių darbo laikas. Į tyliąją zoną patenkantiems pramogų bei pasilinksminimo centrams bus leidžiama dirbti ne ilgiau nei iki 22 valandos.
Denisas Nikitenka