Lietuvos burlentininkai sugalvojo žygį, kuris bus registruojamas kaip mūsų šalies rekordas ir netgi gali patekti į Gineso rekordų knygą.
Rugpjūčio antrąją pusę ketinama perplaukti Baltijos jūrą nuo Palangos arba Šventosios iki Gotlando (Švedija) salos. Tiesiogiai atstumas sudaro apie 200 kilometrų, tačiau plaukiant su burlente susidarys maždaug apie 300 kilometrų.
Atrinks stipriausius
Praėjusį ir šį savaitgalį Šventojoje treniravosi žygiui besi-rengiantys stipriausi Lietuvos burlentininkai, atvykę iš Vilniaus, Kauno. Dėl silpno vėjo įveikti maršrutą nuo Šventosios iki Nidos ir atgal, kuris sudarytų apie 170 kilometrų, nepavyko. Su didžiausiomis burlentininkų naudojamomis 12,5 kvadratinio metro burėmis plaukiota nuo Šventosios iki Palangos ir atgal. Navigacinės sistemos užfiksavo, kad nuplaukta apie 60 kilometrų. Plaukiant per Baltiją ketinama naudoti mažesnes bures, kad burlentininkai greitai nepavargtų.
Tik šiemet sausio 25 dieną įkurtos Lietuvos burlentininkų asociacijos pirmininkas 24 metų kaunietis Mantas Raila teigė, kad žygiui per Baltiją rengiasi apie 20 burlentininkų. Iš jų bus atrinkti 5-7, kurie ir plauks per Baltiją. Lietuvoje yra stiprių burlentininkų, atskirose klasėse sėkmingai pasirodžiusių Europos čempionatuose.
Artimieji nepritaria
Žygis būtų unikalus, nes iki šiol nėra užfiksuota, kad kas nors standartine burlente būtų plaukęs per Baltijos jūrą. Tačiau su specialiomis burlentėmis, kur burlentininkui įrengta speciali kajutė poilsiui, yra užfiksuota plaukimo per Atlanto vandenyną atvejų.
Keletas burlentininkų su standartine burlente yra praplaukę visą Lietuvos pajūrį. Toks žygis truko apie penkias valandas. Manoma, kad per Baltijos jūrą iki Gotlando kelionė truktų apie 10 valandų. Per tą laiką burlentininkas netenka maždaug 7-8 kilogramų svorio. Nors plaukdamas jis vilki specialų neperšlampamą kostiumą, tačiau faktiškai būna šlapias nuo prakaito.
Buriuotojai jachtomis tokį žygį vertina kaip beprotystę. Tam nepritaria ir plaukimui per Baltiją besirengiančių burlentininkų artimieji.
Šiuo žygiu Lietuvos burlentininkų asociacija norėtų ne tik prisistatyti visuomenei, bet ir pagerbti Lietuvos išsilaisvinimo simbolį – Gotlando salą. Čia 1989 metais Lietuvos signatarai pasirašė pirmąjį tarptautinį dokumentą, išreiškusį Lietuvos siekį atgauti nepriklausomybę.
Budės sraigtasparniai
Teoriškai be poilsio perplaukti Baltijos jūrą su burlente yra neįmanoma. Lietuvos burlentininkai tai ketina paneigti. Tačiau numatyta, kad plaukdami jie tam tikrą laiką ilsėsis dreifuodami. Į Švediją burlentininkus turėtų lydėti kateriai. Tačiau jie plaukia lėčiau, todėl išplauks iš anksto ir maršrute bus išdėstyti taip, kad prireikus per pusvalandį pasiektų plaukiančius burlentininkus. Kiekvienas žygio dalyvis turės palydovinio ryšio siųstuvus. Jei prireiktų skubios pagalbos, burlentininkams padėtų ir ant kranto budintys sraigtasparniai.
Žygiui per Baltiją antrąją rugpjūčio pusę burlentininkai pasirinko neatsitiktinai. Atidžiai išstudijavo 10 metų meteorologų parengtas prognozes apie orus ir įsitikino, kad palankiausias laikas plaukti yra rugpjūtį. Idealios sąlygos plaukti yra tada, kai pučia 7-12 metrų per sekundę stiprumo vėjas. Todėl tiksliai nežinoma, kurią dieną rugpjūčio antroje pusėje prasidės žygis. Burlentininkai, kaip teigė M.Raila, gaudyti tinkamą orą ketina maždaug savaitę.
Vidmantas Matutis