Koalicijos politinė taryba rinksis dar negreit, nes deklaruojama, kad kol kas nėra nesutarimų keliančių klausimų
Artimiausioje perspektyvoje nenumatoma rengti keturių valdančiųjų partijų politinės tarybos posėdžių. Koalicija deklaruoja vienybę ir sutarimą svarbiausiais klausimais. Tačiau prognozuojama, kad šiemet politinei tarybai teks rinktis ne kartą ir diskutuoti kai kuriais problemiškais klausimais.
Posėdžiavo lapkritį
Valdančiąją daugumą sudarančių Darbo partijos (DP), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Valstiečių liaudininkų partijos (VLP) bei Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) politinė taryba paskutinį sykį buvo susirinkusi lapkričio pradžioje. Tuomet buvo sutarta ginti LSDP lyderį, Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską ir Seime blokuoti komisijos, kuri tirtų premjero šeimos verslo reikalus, sudarymą.
Lapkričio pabaigoje keturių partijų vadovai buvo susirinkę tam, kad dar kartą paremtų A.Brazauską ir aptartų LSDP prezidiumo pareiškimą, kuriame grasinama sugriauti koaliciją, jeigu premjeras atsistatydintų. Tai nebuvo politinės tarybos posėdis, nes susitikime dalyvavo tik keturių partijų vadovai.
Politinėje taryboje iš viso yra 12 narių – po tris nuo kiekvienos partijos. Tai partijos pirmininkas, vienas jo pavaduotojų ir Seimo frakcijos seniūnas.
Koalicijos atstovai dar nėra informuoti, kada turėtų būti sušauktas politinės tarybos posėdis. „Kol kas nenumatyta jokia konkreti data”, – „Kauno dienai” sakė vienas socialdemokratų lyderių, koalicijos politinės tarybos atsakingasis sekretorius Juozas Bernatonis. Pasak jo, Politinės tarybos posėdis bus surengtas tuomet, kai bus suderinta jo darbotvarkė ir visiems jos nariams priimtinas laikas.
Aptars vidaus tarnybos pulkų ateitį
J.Bernatonis tvirtino, kad dabar nėra aktualių klausimų, kurie turėtų būti aptarti koalicijos vadovus vienijančioje taryboje. „Ji renkasi tada, kai nėra kitokių būdų suderinti pozicijas sudėtingais klausimais. Dabar tokių tiesiog nėra. Visi klausimai suderinami kitokiais būdais – pasitarimuose Seimo frakcijose ir Vyriausybėje”, – kalbėjo jis.
Tačiau J.Bernatonis neatmetė galimybės, kad po kelių savaičių atsiras klausimų, kurie reikalautų aptarimo Politinėje taryboje.
Tarp svarstytinų klausimų gali būti vidaus tarnybos pulkų ateitis. Jau kurį laiką Seime nerandama sutarimo, kam turėtų būti pavaldūs vidaus tarnybos pulkai – policijos generaliniam komisarui ar vidaus reikalų ministrui. Parlamente stringa atitinkamo įstatymo pataisų priėmimas. Šis klausimas vėl turėtų būti keliamas per neeilinę Seimo sesiją, kuri prasidės kitą savaitę.
Politinėje taryboje gali būti iškelta Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo problema. Nors šis Seimas dirba jau daugiau kaip metus, toks pareigūnas dar nėra paskirtas. Tai sukelia nepatogumų kiekvieną kartą, kai parlamento vadovas Artūras Paulauskas išvyksta į užsienį. Tuomet jam pavaduoti Lietuvoje turi būti paskirtas vienas iš penkių vicepirmininkų. Tam kaskart reikalingas viso Seimo atskiras nutarimas. Manoma, kad į Seimo Pirmininko pirmuosius pavaduotojus galėtų pretenduoti socialdemokratas Česlovas Juršėnas arba „darbietis” Viktoras Muntianas.
Diskutuos apie naują ministeriją
Pavasarį politinė taryba gali sugrįžti prie savivaldos reformos klausimo. Seime jau kurį laiką įregistruoti net keli Konstitucijos pataisų projektai, kurie atvertų kelią tiesioginiams merų rinkimams. Tačiau dėl šių pataisų nebalsuojama, nes nesutariama, kokius įgaliojimus turės tiesiogiai išrinktas meras, kokie bus jo santykiai su savivaldybės taryba.
Nesutariama ir dėl dar vienos Konstitucijos pataisos – dėl vicepremjero posto įsteigimo. Tikėtina, kad šiuo klausimu Seimas balsuos tik tuomet, kai dėl jo bus sutarta Politinėje taryboje.
Joje gali būti svarstomas ir pasiūlymas kurti naują Informatikos ministeriją. Jeigu vicepremjero ir informatikos ministro postai būtų įsteigti, koalicijos partneriai taryboje būtinai svarstytų, kas užimtų šias pareigas. Greičiausiai jos atitektų DP, kuri turi didžiausią frakciją Seime, bet reiškia nepasitenkinimą dėl nepakankamo atstovavimo Vyriausybėje.
Stasys Gudavičius