Sėkminga bus žvejyba ar tik nevykusi, sugadinusi visą dieną, daug lemia geras gamtinių vyksmų žinojimas. Iš kartų į kartas perduodamų žvejiškų pastebėjimų galima prirašyti begalę.
Atrinktus pastebėjimus pasitarę su Klaipėdos universiteto matematikos ir gamtos mokslų fakulteto biologijos katedros lektoriumi Antanu Kontautu spausdiname „Meškeriotojo savaitgalyje”.
Šiame numeryje – apie tai, kokį poveikį kibimui turi saulė, mėnulis, vėjas, lietus ir griaustinis.
Šiauriniai ir rytiniai vėjai – blogiau nei pietiniai ir vakariniai. Jei pučia rytų ar šiaurės krypties vėjas – galima net nebandyti žvejoti. Nors tikėtina, kad šaltas šiaurys, pučiantis į perkaitusį vandenį, pagerins kibimą. Tačiau pietų vėjas greičiausiai trukdytų žūklei.
Stiprus, besikeičiančios krypties vėjas tikrai sugadins žvejybą.
Šaltas vėjas, pučiantis pagal upės srovės kryptį, nėra naudingas. Tačiau šiltas vėjas yra tinkamas žvejybai.
Jei vėjas pučia prieš upės srovę – bus geras kibimas.
Jei vėjas pučia skersai upės, geriausia žvejoti naudojant vabzdžius.
* * *
Mėnulio jaunatis – geriausias metas žūklei.
Mėnulio pilnatis – blogiausias, ypač, kai nėra debesų.
* * *
Žuvys vengia ryškios saulės, ypač jeigu saulės spinduliai į vandens paviršių krinta priešais.
Jei labai saulėta, prastai kibs, ypač tose vietose, kur saulės spinduliai atsispindi nuo kalvoto kranto.
Saulėtu oru gerai kimba rytą ir vakare šešėlyje.
* * *
Šiltas, pastovus ir tiesus lietus – geriausias laikas žūklei.
Šaltas ir kertantis lietus – geriau likti namuose.
Šiltas lietus esant šaltam vandeniui ir atvirkščiai – labai geras kibimas.
* * *
Prieš griaustinį (iki pirmų žaibo iškrovų) galimas netgi geras laimikis.
Po griaustinio laimikiai geri, ypač lašišinių žuvų (dėl lengvo vandens lygio pakilimo).
Vincas Grigas
nesamoniu prirasyta,esu daug zuvu pagaves butent per siaurrini veja ir dar geriau kibdavo negu pietiniam puciant , matosi zurnaliuga kda knygu prisiskaites, o ne zvejys:)