Puolant plėšrūnams, jūrų šliužai ginasi nuo šių, į vandenį išskirdami galingą rašalinį skystį, susidedantį iš vandenilio peroksido, amoniako ir kelių rūgščių. Tyrėjų komanda nustatė, kad šios išskyros yra gaminamos iš įprastų inertinių cheminių medžiagų, esančių atskirose šliužų liaukose. Tyrėjų komanda, vadovaujama Džordžijos universiteto biologo Charles Derby, tyrė rašaliniame skystyje ir jūrų moliuskų Aplysia liaukose esančias chemines medžiagas: L-liziną, L-argininą ir fermentinį baltymą, vadinamą escapinu. Ankstesniais tyrimais Derby komanda nustatė, kad escapinas dalyvauja cheminėje reakcijoje su L-lizinu ir L-argininu, kuomet ir susidaro apsauginis skystis. Panaudojant įvairias chemines medžiagas ir molekulinę techniką, mokslininkai nustatė, kad opalinėje liaukoje iš L-lizino ir L-arginino susidaro lipnus baltas išskyrų komponentas, o kitoje liaukoje yra escapino, ir čia gaminamas purpurinį dažas. Aplysia organizme nekenksmingos medžiagos būna atskirai, jos išskiriamos į mantijos ertmę vienu metu, kada to reikia. Toks mechanizmas užtikrina moliuskams galimybę pasprukti nuo juos puolančių plėšrūnų. Ankstesniais tyrimais mokslininkai nustatė išskiriamą skystį turint antimikrobinių savybių, atsirandančių dėl cheminės reakcijos tarp escapino ir L-lizino. Dabar mokslininkai tiria šį cheminį procesą. Antimikrobinės savybės galbūt reikalingos, norint apsisaugoti nuo plėšrūnų. Tačiau gali būti, kad skystis veikia kaip antimikrobinė priemonė, padedanti moliuskui apsaugoti savo žaizdas nuo infekcijos.
Šaltinis: Science Daily