Nacistinėmis pažiūromis garsėjantis šiaulietis Mindaugas Murza nutarė pasikeisti pavardę.
„Mano sumanyta Gervaldo pavardė labiausiai atitinka partinę ideologiją”, – „Lietuvos rytui” tvirtino Šiaulių miesto tarybos narys.
Gervaldu sumanęs tapti M.Murza jau įteikė prašymą civilinės metrikacijos skyriui ir sumokėjo 30 litų mokestį.
Jis tikisi, kad kitų metų pradžioje galės pasivadinti M.Gervaldu.
Pagal nustatytą tvarką prašymas pakeisti vardą arba pavardę Teisingumo ministerijoje gali būti svarstomas ne ilgiau nei du mėnesius.
Mintis M.Murzai pasikeisti pavardę kilo dar pernai. Tėvų namuose vis dar gyvenantis 32 metų šiaulietis artimiesiems prasitarti apie sumanymą ilgai nesiryžo.
„Pamažu įtikinau tėvus, kad to reikia mano politinei veiklai”, – sakė M.Murza.
Pagaliau sulaukęs artimųjų pritarimo radikalas apie savo planus informavo bendražygius. Šių reakcija taip pat buvo ne mažiau prieštaringa.
„Jie buvo įpratę vadintis murzininkais, tačiau galiausiai suprato, jog to reikia partijai”, – pasakojo M.Murza.
Šiaulietis aiškino, kad į bajorų luomą priimtiems didikams taip pat buvo suteikiamos ir naujos pavardės. Jis minėjo ir Katalikų bažnyčios pavyzdį: „Popiežiumi išrinktam kardinolui taip pat suteikiamas naujas vardas”.
Šiemet prašymą pakeisti pavardę arba vardą padavė 1641 Lietuvos gyventojas.
„Prašymai nepatenkinami tiktai tuo atveju, jeigu prieštarauja visuomenės interesams ar protingumo principui”, – sakė Teisingumo ministerijos atstovas Algimantas Bakanas.
Atmetama mažiau nei 1 proc. prašymų.
Dažniausiai šitoks sprendimas priimamas tada, kai nauja pavarde bandoma nuslėpti teistumą.
A.Bakanas prisiminė atvejį, kai vienas vilnietis užsigeidė pasivadinti Skersvėju.
„Mes nenorėjome patenkinti šito prašymo, tačiau jis pradėjo grasinti teismais”, – pasakojo valdininkas.
Gintaras Šiuparys