2006 metų sausį Tarptautinis aviacijos centras Antarktidoje pastatys obeliską su užkoduota žinia ateinančioms kartoms. Kodėl Pietų ašigalyje statomas obeliskas, kuris įamžins Lobačevskio pseudosferos viduje patalpintą Saulės sistemą, perduosiančią ateinančioms kartoms informaciją, kaip mes matėme pasaulį XXI amžiaus pradžioje?
– Sudėtinga šioje Žemėje rasti tašką, kuriame laiko požiūriu niekas nekistų. Žemėje jų yra tik du – tai Šiaurės ašigalis ir Pietų ašigalis. Vaizdingai kalbant, ten galima 24 valandas pereiti per vieną sekundę.
– Tai vienintelis žemynas be šeimininko, jis priklauso visai žmonijai. Pietų ašigalyje – Antarktidoje – niekada nebuvo karo, nėra valstybinių sienų. 1959 m. gruodžio 1 d. 13 valstybių pasirašė sutartį, kurios pirmame punkte rašoma: „Antarktida bus naudojama tik taikiems tikslams. Draudžiama bet kokia karinio pobūdžio veikla: karinių bazių ir įtvirtinimų steigimas, kariniai manevrai ir bet kokių ginklų bandymai”. Deja, dabar norima nepaisyti šių susitarimų.
– Antarktida – pats piečiausias, pats atšiauriausias, pats taikiausias žemynas. Paskutinis atrastas žemynas.
– Atėjo laikas generaliniam Antarktidos valymui. Australijos mokslininkų duomenimis per visą žmogaus veiklos istoriją ten susikaupė 300 tonų šiukšlių.
Antarktidą pažinus iš arčiau kyla mintis, kad ji – tikslus atspindys to, kad žmonija priėjo ribą, kai reikia rimtai susimąstyti apie ateitį. Kokia ji bus? Panaši į ledinę dykumą ar susibroliavimo vėliavų žiedą?
Antarktidą per 1819-1822 m. ekspediciją atrado Rusijos poliarininkai Fabianas Bellingshauzenas ir Michailas Lazarevas. O kas pirmas pasiekė Pietų ašigalį – norvegų keliautojas Roaldas Amundsenas ar anglas Robertas Skotas – ginčijamasi iki šiol.
Dar ankstesnė istorija primena, kad Antarktidos buvo tiesiog neieškota. Kartografai už Magelano įlankos pradėjo piešti nežinomos Pietų Žemės kontūrus. Bet XVIII a. legendinis anglų keliautojas ir tyrinėtojas James Cook (Džeimsas Kukas) atrado Tasmaniją, pasiekė Australiją, nuplaukė dar piečiau, o dėl audrų ir ledynų nepasiekė Antarktidos krantų tik per kokius 300 kilometrų… Po to buvo paskelbta, kad pietų poliarinėse platumose nėra jokios žemės, o piečiausias žemynas – Australija. Po to Antarktidos kontūrai žemėlapiuose daugiau nebuvo piešiami. Hipotetinį žemyną oficialiai panaikino iki 1821 metų.
Antarktida – tai pats aukščiausias kontinentas Žemėje. Vidutinis jo aukštis virš jūros lygio – 2,8 karto didesnis už vidutinį visos likusios sausumo aukštį. Šis žemynas beveik visiškai padengtas storu ledo sluoksniu, kurio didžiausias gylis – 4800 metrų. Everestas „paskęstų” iki pusės!
Oro drėgmės ir metinių kritulių kiekis čia kaip Sacharoje. Nepaisant to, Antarktidos leduose užšaldyta daugiau kaip 80 proc. gėlo planetos vandens.
Antarktidos ledkalniai – didžiausi planetoje. Bendras jų plotas 1,5 karto didesnis už Australiją! Būta ledkalnių tokių dydžių kaip Jamaika, Sicilija…
Antarktidos ledo plokštuma – Žemės šalčio juostos vieta. Čia temperatūra nukrinta iki minus 90 laipsnių. Ją galima lyginti su marsietiška, kurioje angliarūgštės dujos virsta kietu sausu ledu.
Tačiau pačiame šalčiausiame planetos žemyne yra vietų, kuriose galima užregistruoti 27 laipsnius šilumos! Ledo dykumoje taip pat yra per 20 oazių. Tai sausumos plotai, nepadengti ledu. Juose yra daug gėlų ir sūrių ežerų, kuriuose vanduo įšyla iki 20 laipsnių.
Keliautojai Antarktidą dažnai vadina „mirusiu pasauliu”. O iš tiesų – tai gyvas kontinentas, kuriame nuolat kunkuliuoja vulkanai. Tyrinėtojai Antarktidoje rado dar vieną siurprizą: buvo aptiktas poledinis ežeras, susidaręs ne mažiau kaip prieš 500 milijonų (!) metų. Jis nekontaktavo su planetos atmosfera, vadinasi jame galima rasti pirmuonių organizmus, senesnius už dinozaurus.
Ledo kontinente labai mažas biologinių rūšių skaičius. Tai banginiai, ruoniai ir paukščiai. Žinomiausi tarp paukščių – pingvinai. Didžiausi pasaulio pingvinai – imperatoriškieji – taip pat Antarktidos įžymybė.
1953 m. Antarktidos tyrinėjimai tapo tarptautiniai: Rytų dalį tyrinėjo Tarybų Sąjungos poliarininkai, o vakarų – amerikiečiai.
Dabar yra bandoma pradėti Antarktidoje naudingų iškasenų gavybą, taigi prasidėjo teritorinės pretenzijos… Yra ir kuriozinė šio liūdno fakto pusė: pasirodo, į Antarktidos erdves pretenduoja ne tik Norvegija, Čilė, Australija… Šiandien Antarktidoje, tiesa, nesuderinus su tarptautine sandrauga, virtualiai įkurta Immortijos Kunigaikštystė, Pinsko Hercogystė.
Parengė Angelė Dobrovolska, asociacijos „3RP centras” atstovė
😀 😯 man reikia Australijos