„Karigės“ byloje prasidėjo pogrindžio rokiruotės

Prieš lemiamą finišo etapą tyrimas užbuksavo

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prašymu, Kauno miesto apylinkės teismas dar rugpjūčio viduryje buvo skyręs kompleksinę ekspertizę „Karigės“ byloje, tačiau lig šiol ji nebuvo pradėta. O prieš kelias savaites, generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio nurodymu, buvo pakeistas ir ikiteisminiam „Karigės“ bylos tyrimui vadovavęs Kauno miesto apylinkės prokuroras.

Tačiau vakar ši byla vėl turėjo būti grąžinta ankstesniam prokurorui. Taigi, atrodo, galų gale iš mirties taško jau pajudės problemos, kas vis dėlto atliks kompleksinę ekspertizę „Karigės“ byloje, sprendimas. Nuo jos išvadų priklausys ir juridinis kaltųjų dėl šios tragedijos veiklos arba neveiklos įvertinimas.

Vietoj išvadų – netikėtas nurodymas

Redakcijos žiniomis, Kauno miesto apylinkės teismo paskirta kompleksinė ekspertizė pradėjo buksuoti jau pirmosiomis dienomis po šios teismo nutarties.

Prokurorų teigimu, juos pavėluotai pasiekė papildomi klausimai, kuriuos dar nusprendė pateikti „Karigės“ administracija.

Kaip jau rašyta, nepatenkintas avarijos priežastis tyrusios Kauno savivaldybės komisijos išvadomis (o jas nulėmė aktyvesnė už likusiųjų komisijos narių Darbo inspekcijos atstovų bei specialisto iš „Lietuvos draudimo“, apdraudusio SBA koncerno įmones nuo panašių nelaimių, pozicija) koncernas užsakė ir nepriklausomų ekspertų iš Didžiosios Britanijos bei vienos Lietuvos bendrovės, užsiimančios statybų ekspertize, tyrimus.

Pasak prokurorų, minėti papildymai juos privertė pakartotinai kreiptis į teismą. Naujais klausimais papildyta naujoji kompleksinė ekspertizė skirta rugsėjo viduryje, tačiau, kaip paaiškėjo prieš tris savaites, taip ir nebuvo pradėta. Ekspertizės išvadų laukusi Kauno miesto apylinkės prokuratūra gavo nurodymą iš Generalinės prokuratūros pakeisti ikiteisminiam „Karigės“ bylos tyrimui vadovaujantį ir jį organizuojantį prokurorą.

Iškalbingos aplinkybės

Minėtas generalinio prokuroro pavaduotojo G.Jasaičio nurodymas buvo gautas pirmosiomis naujojo generalinio prokuroro Algimanto Valantino darbo dienomis. Galbūt tai – tik sutapimas. Tačiau neatmetama, kad tai paskatino Lietuvos teismo ekspertizių centrą, kuriam Kauno miesto apylinkės teismas buvo pavedęs atlikti šią sudėtingą ekspertizę, kreiptis užtarimo į Generalinę prokuratūrą.

Tai būtų normali praktika, jeigu sprendimas pakeisti „Karigės“ bylos tyrimui vadovaujantį prokurorą nebūtų priimtas už akių, t.y. išklausius tik ekspertų argumentus, kodėl jie nesutinka su Kauno miesto apylinkės prokuratūros bei teismo suformuluota užduotimi. Kauno prokurorai su Generalinės prokuratūros sprendimu supažindinti tik jau jį priėmus, net neišklausius jų nuomonės šiuo klausimu.

Tai padaryta tik pačiose Kalėdų išvakarėse, kai paskutinę praėjusios savaitės darbo dieną Kauno miesto apylinkės prokuratūros atstovams pavyko įsiprašyti į svečius pas savo viršininkus Generalinėje prokuratūroje. Ne tik įsiprašyti, bet ir įrodyti savąją tiesą. Po generalinio prokuroro pavaduotojo G.Jasaičio kabinete surengto pasitarimo ankstesnis jo nurodymas atšauktas: „Karigės“ bylą nuspręsta grąžinti nuo pirmųjų dienų jos tyrimui vadovavusiam prokurorui.

Finansinis argumentas – ne paskutinis

Neoficialiais duomenimis, Kauno prokurorų atkaklumas susijęs su pasiryžimu įrodyti, jog Valstybinės darbo inspekcijos išvada dėl tragedijos aplinkybių greičiausiai yra neteisinga.

Kaip jau rašyta, darbo inspektoriai savo išvadoje beveik pakartojo tą patį, ką jau buvo konstatavusi jų atstovų spaudžiama Kauno savivaldybės komisija – labiausiai tikėtina, kad pastato būklė buvo apgailėtina, tad jo griūtį galėjo sukelti eilinis autokrautuvo atsitrenkimas į pirmojo aukšto koloną.

Įdomiausia, kad pirmajame savo posėdyje minėta Kauno savivaldybės komisija šią prielaidą buvo atmetusi pirmiausiai. Tačiau vėliau jos išvados pagrindą sudarė minėtas „Lietuvos draudimo“ pasamdyto Vilniaus Gedimino technikos universiteto docento Rymanto Kvietkausko teiginys, kuriam pritarė aršiau už kitus komisijos narius savo poziciją gynę Darbo inspekcijos atstovai. Kaip jau rašyta, jeigu Valstybinės darbo inspekcijos, iš esmės antrinusios Kauno savivaldybės komisijai, išvada būtų galutinė, SBA koncernas negautų iš „Lietuvos draudimo“ vieną milijoną litų viršijančios draudimo išmokos.

Daugumos versiją reikia įrodyti

Redakcijos žiniomis, Kauno prokurorai labiau linksta prie kitos nuomonės, kas vis dėlto kovo 21-ąją įvyko „Karigėje“, ir ši prielaida sutampa su daugumos Savivaldybės komisijos narių, pasidavusių trijų žmonių opozicijos įtakai, nuomone.

Tačiau atviriausiai ją „Kauno dienoje“ buvo išdėstęs vienas anonimu panoręs likti Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas, pareiškęs, kad tai, kas pradėta tirti po kovo 21-osios tragedijos, praktiškai buvo ištirta jau prieš metus iki jos. Turėtas galvoje analogiškas gaisras, 2004-ųjų balandį kilęs gretimame korpuse – apdailos cecho lakavimo bare. Kaip teigiama tada atlikto ikiteisminio tyrimo išvadose, „gaisro priežastis – nenustatytas mechaninis daiktas, sukėlęs kibirkštį ortakiuose“.

Redakcijos duomenimis, ir dabar neoficialiuose pokalbiuose apie kovo 21-osios tragedijos priežastis dažniausiai keliama prielaida apie lakavimo kamerose susikaupusius garus, kurie, nebuvus normalios ventiliacijos pastato viršuje, ir tapo nelaimės priežastimi. Tiesa, oficialiai ši prielaida kol kas „vyniojama į vatą“: „Yra byloje ir kitų duomenų dėl galimos pastato griūties priežasties“.

Įklimpo ir nepriklausomi ekspertai

Kiek užtruks kompleksinė nelaimės aplinkybių „Karigėje“ ekspertizė, kurią galų gale, atrodo, atliks Lietuvos teismo ekspertizių centras, šiandien nežino niekas. Neatmetama, kad jo atstovai ir toliau gali ieškoti būdų, kaip šią užduotį supaprastinti arba jos išvengti, permetant šią nemažus finansinius sprendimus ir, neatmetama, teistumą kažkieno biografijoje lemsiančią atsakomybę kitiems.

Praėjusį penktadienį generalinėje prokuratūroje vykusiame pasitarime Kauno prokurorams nurodyta sukonkretinti ekspertams užduotus klausimus.

Redakcijos žiniomis, užsitęsė ir SBA koncerno pasamdytų privačių ekspertų tyrimai. Iš pradžių teigta, kad tyrimus apsunkina tai, kad nėra pirminės dokumentacijos apie pastato, kuriame įvyko nelaimė, projektavimą bei statybą. Dabar jau – kad išsiskyrė ekspertų nuomonės nepriklausomus tyrimus atliekančių grupių viduje.

Tiesa, prokurorai yra užsiminę, kad privačių ekspertų tyrimai jokios įtakos jiems priimant sprendimą neturės. Tačiau tai bus papildomas koziris „Karigės“ administracijai, jeigu tektų bylinėtis teismuose.

Artimieji likę vieni su savo skausmu

Vis dar nepripažintas mirusiu šešiasdešimt šeštuosius ėjęs „Karigės“ stalius Mečislovas Laurinavičius, kurio likimą jau devyni mėnesiai gaubia nežinia. Jos slegiami šio kauniečio artimieji praleido ir šiųmetes Velykas, ir Kalėdas. Sunkios buvo ir Vėlinės, nežinant, kas iš tikrųjų atsitiko brangiam žmogui ir neturint jo kapo, ant kurio galėtum uždegti žvakutę.

„Su tuo susitaikyti neįmanoma, – Kalėdų išvakarėse „Kauno dienai“ sakė Regina Laurinavičienė. – Vis dėlto pragyvenome su Mečislovu keturiasdešimt septynerius metus ir jis tikrai buvo geras vyras. Tik kam šiandien Lietuvoje rūpi paprastas žmogus ir jo godos?!“

R.Laurinavičienės teigimu, klausimą, ar pripažinti be žinios dingusį jos vyrą mirusiu, Kauno miesto apylinkės teismas turėtų nagrinėti tik sausio pabaigoje. Iki tol nėra jokių vilčių palaidoti, kaip žmogus nusipelnė, bent „Karigės“ griuvėsiuose pasisemtus pelenus.

R.Laurinavičienė prisipažino pergalvojusi jau visus įmanomus variantus, kas galėjo nutikti kovo 21-ąją į darbą išėjusiam ir į namus nebegrįžusiam jos vyrui. Skaudžiausia, kad iki šiol jis neprisisapnavo nei jai, nei seseriai ar sūnui.

Tragediją primins memorialinė lenta

Sunkiai serganti M.Laurinavičiaus žmona kol kas kiekvieną mėnesį gauna iš „Karigės“ jo atlyginimą. Jį buvę vyro darbdaviai moka savo iniciatyva. Tačiau netrukus sueis metai. O „Karigė“, turbūt tikėdamasi, kad per tiek laiko M.Laurinavičiaus artimieji jau gaus pašalpą iš „Sodros“, po metų ketino šią savo kilnią iniciatyvą nutraukti. Redakcijos žiniomis, turi buvę M.Laurinavičiaus darbdaviai ir kitų problemų. Pavyzdžiui, niekaip nepavyksta atnaujinti „Karigės“ gamybos. Iš pradžių viltasi, kad ji bus atnaujinta vasaros viduryje. Vėliau šis terminas nukeltas į rugsėjo pradžią. Po to – į gruodžio vidurį. Tačiau prieš porą savaičių šis terminas pratęstas ketvirtą kartą – dabar jau iki sausio vidurio. Vėl motyvuojama statybos problemomis restauruojamame naujajame „Karigės“ pastate. Kaip jau rašyta, gamybą ši bendrovė atnaujins SBA koncernui priklausančiame buvusios Autotransporto įmonės pastate Ateities plente.

Tragediją menantis buvęs bendrovės pastatas Šančiuose, Drobės g. 66, specialistų nurodymu, užkonservuotas. Jame įvykusią tragediją nuolatos turėtų priminti naujajame „Karigės“ pastate jo atidarymo metu planuojama atidengti memorialinė lenta su visų žuvusiųjų, tarp jų – ir M.Laurinavičiaus, pavardėmis.
Greta Čižinauskaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.