Euro locmanas pripažįsta didžiosios pinigų reformos riziką

Trečiai kadencijai paskirtas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas pirmąjį interviu po paskyrimo davė „Kauno dienai“

Šv. Kalėdų išvakarėse Seimas vieningai pritarė Prezidento Valdo Adamkaus siūlymui skirti Reinoldijų Šarkiną Lietuvos banko valdybos pirmininku trečiai kadencijai. Nors ši prasidės tik kitų metų vasario 16 dieną, jau dabar aišku, kad R.Šarkinas pagerino vadovavimo ilgaamžiškumo rekordą ne tik pinigų politikos šventovėje, bet ir visose kituose aukščiausio rango postuose.

Su kokiomis mintimis pasitinka trečiąją kadenciją, kaip vertina nuveiktus darbus ir kaip planuoja ateitį, R.Šarkinas papasakojo išskirtiniame interviu „Kauno dienai“.

– Politikai, trečią kartą skirdami vadovauti Lietuvos bankui, Jus vadino „genialiu finansininku“. Kokiais nuveiktais darbais pats esate labiausiai patenkintas?

– Vienas žmogus tokioje vietoje padaryti gali labai nedaug. Bet kokį rezultatą lemia teisingai suorganizuotas komandinis darbas.

LB pavyko sukomplektuoti iš tiesų puikių specialistų, kurie sėkmingai tvarkosi vadovaudami atskiriems departamentams, rinktinę. Tai, kad Lietuvos bankas yra gerbiamas – visų čia dirbančių kolegų nuopelnas.

– Lietuvoje veikiančiuose komerciniuose bankuose šeimininkauja skandinavai ir vokiečiai, atnešę čia savą bankininkystės kultūrą. Ar LB turi ką kontroliuoti? Kaip vertinate bankų sistemos būklę?

– Iš tiesų į Lietuvą atėjo patyrę ir stiprūs bankų akcininkai, kurie sudarė puikias galimybes mūsų bankams augti. Priežiūros institucijoms iš tiesų užduotis kiek palengvėjo, nes Lietuvoje dirbančius padalinius prižiūri pagrindinių bankų vadovai. Kita vertus galima ginčytis ar, pavyzdžiui, SEB Vilniaus bankas būtų tapęs tuo, kuo yra dabar, jei ne griežta LB pozicija. Tai davė tikrai neblogus rezultatus, ir šiuo metu mūsų šalyje veikiantys komerciniai bankai nekelia jokių didesnių rūpesčių.

– Svarbiausias Jūsų laukiantis darbas – euro įvedimas. Kokie dalykai neduoda ramybės?

– Techninė euro įvedimo pusė jau pakankamai gerai išnagrinėta ir didesnių netikėtumų čia neturėtų būti. Tačiau beveik visi ekspertai vieningai teigia, jog lito pakeitimo eurų procedūros sėkmė priklausys nuo to, kaip jį suvoks ir priims visuomenė. T.y. didžiausią dėmesį mums reikės skirti žmonių informavimui, kas keisis sulig euro įvedimu, kokia šių permainų esmė, kaip joms pasirengti, kokius privalumus įgysime ir su kokiais trūkumais susidursime. Šie darbai jau pradėti, ir iki numatytos euro įvedimo datos yra tikrai pakankamai daug laiko, kad suspėtume prisibelsti į kiekvienas duris ir užpildyti visas informacijos vakuumo ertmes.

– Kuo paaiškintumėte augantį euroskeptikų būrį?

– Pačių šviežiausių sociologinių tyrimų duomenimis, euro šalininkų būrys auga kiek sparčiau nei euro skeptikų. Pastarųjų skaičius taip pat kiek padidėjo, tačiau ir čia galime įžvelgti tam tikrų privalumų – mažėja žmonių, kurie apie šiuos dalykus neturi jokios nuomonės. Jei pinigų reforma domimasi, vadinasi, anksčiau ar vėliau žmonės sužinos visą svarbiausią informaciją ir padarys atitinkamas išvadas.

– Euro skeptikai priekaištauja, kad Lietuva nėra tiksliai įvertinusi, kokią įtaką mūsų valstybės ekonomikos augimui turės euro įvedimas…

– Nenorėčiau su tuo sutikti. Euro įtaka šalies ūkiui vertinama vienareikšmiškai – ekonomikos augimas papildomai paspartės mažiausiai puse procento BVP, patrauklumas investicijoms išaugs, tarptautinės prekybos sąlygos taps paprastesnės, todėl padidės gyventojų užimtumas ir pajamos. Prekių ir paslaugų kainos bus stabilesnės, perkamosios galios svyravimai sumažės, galimybės planuoti ateitį bus geresnės. Be to, Lietuvos žmonės sutaupys dešimtis milijonų litų, kuriuos dabar išleidžia konvertuodami valiutą kelionių metu.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad eurą įsivesti besirengiančios šalys privalo laikytis griežtos ES nustatytos finansinės drausmės, o tai padeda užkirsti kelią valstybės skolos didinimui, kitoms reikšmingoms ekonominės politikos klaidoms.

– Kokius euro įvedimo minusus ar grėsmes Jūs pripažįstate realiai egzistuojant? Ar sutinkate, kad euro įvedimas peni spekuliantus nekilnojamuoju turtu? Ar sprogęs kainų burbulas nesukeltų naujos bankų krizės?

– Tai iš tiesų rimta problema. Tačiau ne todėl, kad keltų grėsmę bankams, bet todėl, kad nekilnojamojo turto kainoms pradėjus staiga kristi, nukentėtų daug paprastų žmonių. Bankus tai paliestų neskausmingai, nes jų negalima nė iš tolo lyginti su tuo, kas buvo prieš dešimtmetį. Jie atidžiai stebi padėtį, moka vertinti riziką ir turi įvairių saugiklių.

– Neseniai viešėjusios EP delegacijos nariai akcentavo pinigų plovimo prevencijos svarbą. Kiek, Jūsų manymu, tai svarbi problema Lietuvai ir kaip rengiamasi ją spręsti?

– Jei paaiškėtų, kad kas nors iš mūsiškių bankų yra įsipainioję į pinigų plovimo aferas, nusiplauti visai šaliai užtrauktą gėdą pavyktų tik po daugybės metų. Todėl šiuos dalykus reglamentuojantys įstatymai Lietuvoje yra griežti, o už prevenciją atsakingos institucijos dirba itin kruopščiai. Drįstu teigti, kad sistema veikia pakankamai efektyviai.

Be to, galime pasidžiaugti, kad 2005-aisiais buvo demaskuotos ir likviduotos kelios pinigų klastojimu užsiiminėjusios nusikalstamos grupuotės.

– Metų pradžioje makroekonomikos ekspertai tikino, esą 99 procentais tikri, kad dabartinis euro – lito kursas stojant į EPS išliks. Dabar tokio užtikrintumo lyg ir nebėra?

– Nenorėčiau su tuo sutikti. Konvertavimo kursas bus nustatomas pagal tai, kaip mes vykdome valiutos stabilumo reikalavimus ir kokias galimybes turime išlaikyti jį litą pakeitus euru. Lietuva yra vienašališkai įsipareigojusi išlaikyti dabartinį kursą (3,4528 lito už vieną eurą) ir garantuoja tai sukauptomis užsienio atsargomis. T.y. nėra jokio pavojaus, kad dabartinis kursas galėtų pradėti svyruoti, ir kad 2007-ųjų sausį litas į eurą būtų keičiamas kokiu nors kitokiu kursu. ES Ekonomikos ir finansų ministrų taryba ECOFIN šį kursą turės tik oficialiai patvirtinti kitų metų vasarą.

– Kaip, Jūsų manymu, pavyks susidoroti su infliacija, kuri balansuoja ant pačios Mastrichto sutarties reikalavimų ribos?

– Iš tiesų šis rodiklis kelia bene didžiausią pavojų. Kol kas turime septynių mėnesių statistiką, kiuri rodo, kad Lietuva vykdo Mastrichto kriterijų, o infliacija mūsų šalyje yra mažiausia tarp visų šalių, planuojančių įsivesti eurą 2007-aisiais. Koks bus galutinis rezultatas garantuoti sunku, bet asmeniškai aš esu nusiteikęs optimistiškai.

– Svarbiausias žmonėms rūpimas euro įvedimo aspektas – galimi kainų pokyčiai. Metų eigoje buvo daugybė susitikimų su politikais ir verslininkais, kuriuose ši problema buvo nagrinėjama. Ar pavyko susitarti dėl „saugiklių“?

– Reikėtų nepainioti dviejų skirtingų dalykų – kainų augimo ir atsiskaitymo už prekes bei paslaugas priemonės pakeitimo. Kainas lemia daugybė įvairių faktorių, tarp kurių tikrai nėra euro. Artimiausiais metais daugelis dalykų greičiausiai šiek tiek brangs, tačiau tai nutiks dėl to, kad Lietuva yra toje pat ekonominėje erdvėje, kaip ir turingesnės Europos šalys, todėl kainos palaipsniui vienodės. Be to, pastaruoju metu sparčiai brangsta naftos produktai ir kiti energijos šaltiniai, sukeliantys grandininę daugelio prekių ir paslaugų kainų augimo reakciją. Euras čia tikrai niekuo dėtas – jis nesukuria jokių prielaidų visuotiniam kainų kilimui.

Ar prekybininkai nebando gudrauti, žmonės galės įsitikinti patys, nes 90 kalendorinių dienų prieš ir po euro įvedimo visos kainos bus nurodomos tiek litais, tiek eurais. Kai kurie prekybininkai, vadovaudamiesi gera verslo praktika, tai daryti žada dar anksčiau, kai tik bus oficialiai paskelbtas neatšaukiamas euro – lito perskaičiavimo kursas.

Beje, šiuos dalykus kontroliuoti yra įpareigota Konkurencijos taryba bei kitos vartotojų teisių apsauga besirūpinančios institucijos.

– Ar diskusijose dėl tikslios euro įvedimo datos prekybininkai siūlė šią procedūrą pradėti ne kalėdinės prekybos įkarštyje, bet bent savaite vėliau. Ar LB pozicija šiuo klausimu nesikeitė?

– Nesikeitė, nes patys prekybininkai pripažino, jog sausio pirmoji yra tinkama diena. Didžiausia prekybos centrų apgultis paprastai stebima savaitę ar dvi prieš šv.Kalėdas. Po Naujųjų metų parduotuvės ilsis, todėl tuo metu persitvarkyti yra pakankamai patogu.

Šią progą taip pat derėtų išnaudoti pasenusiai prekybinei įrangai, kasos aparatams ir panašiems dalykams atnaujinti. Elgiantis racionaliai verslo išlaidos įvedant eurą greičiausiai nebus tokios didelės, kaip kad metų pradžioje dejavo prekybininkai. Juo labiau kad ilgainiui jie iš euro įvedimo gaus apčiuopiamos papildomos naudos.

– Įsivesdama eurą Lietuva atsisako dalies suvereniteto. Kokias tiksliai funkcijas LB perduos Europos centriniam bankui ir ką pasiliks sau?

– Nenorėčiau sutikti su tokiu teiginiu. Atsisveikinant su litu, keičiasi tik atsiskaitymo priemonė. Lietuva kaip buvo, taip ir liks nepriklausoma valstybė, kurioje bus naudojami tie patys pinigai kaip ir visoje Europoje.

Lietuvos bankas taip pat praras nedaug, nes įeis į Europos centrinio banko tarybą ir tam tikra prasme dar svariau prisidės prie bendros ES pinigų politikos kūrimo bei įgyvendinimo.
Renaldas Gabartas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.