Tekėdamos už užsieniečių, kai kurios lietuvės turi susitaikyti su tuo, kad, net pasirinkus vyro pavardę, ji skirsis nuo tos, kurią turi sutuoktinis.
Taip yra todėl, kad kol kas visos Lietuvoje suteikiamos pavardės rašomos tik lietuviškais rašmenimis, be lietuvių kalbos abėcėlei nebūdingų w, q, x, umliautų ir kitų raidžių.
Kiniškai nerašytų
Nenorėjusi prisistatyti už brito ištekėjusi lietuvė sakė, iki šiol kovojanti, kad jos, kaip ir sutuoktinio, pavardėje atsirastų nelietuviška raidė „w”.
Pasak moters, nors Valstybinė lietuvių kalbos komisija neprieštaravo, kad pavardė būtų rašoma originalo kalba, su tuo nesutiko Migracijos tarnybos pareigūnai. Jie lietuvės netgi pašaipiai paklausė, ką reikėtų rašyti į jos pasą, jeigu moteris ištekėtų už kino.
Dabar skirtinguose šios moters dokumentuose pavardė įrašyta nevienodai: santuokos liudijime – originalo kalba, o pase – adaptuotai.
Ministerija nepadeda
Anot Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Gražinos Misevičienės, moteris šokiruoja žinia, kad Lietuvoje užregistruotos jų pavardės gali skirtis nuo sutuoktinių. Pavyzdžiui, Wilsono žmonos pavardė Lietuvoje būtų užrašyta tik lietuviškomis raidėmis – Vilson.
Lietuviškai užrašytos užsienietiškos pavardės sukelia nemažai nepatogumų. Daug nesusipratimų laukia vykstančiųjų į kitas šalis, kur tenka įrodinėti, kad, nepaisant skirtingos rašybos, sutuoktinių pavardė yra ta pati.
G.Misevičienė sakė, kad kol kas teisės gauti pavardę, rašomą ne lotyniškais rašmenimis, nesuteikia net Teisingumo ministerija.
Pažymų nebeprašo
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos bendrojo skyriaus vedėja Regina Dobelienė dienraščiui „Klaipėda” pasakojo, kad Seime buvo svarstyta galimybė leisti Lietuvoje rašyti pavardes originalo kalba. Tačiau, remiantis Konstitucija ir kitais mūsų valstybės teisiniais dokumentais, kuriuose nurodyta, kad Lietuvoje pavardės turi būti rašomos valstybine kalba, toks įstatymas nebuvo priimtas.
R.Dobelienė prisipažino, kad pastaruosius dvejus metus Valstybinė lietuvių kalbos komisija nebesulaukia už užsieniečių ištekėjusių Lietuvos piliečių, kurios teirautųsi, kodėl jų pavardės dokumentuose negali būti įrašytos originalo kalba. Nebeliko ir tų, kurios prašytų išrašyti pažymą, liudijančią tai, kad, nepaisant skirtingos rašybos, jų ir sutuoktinių pavardė ta pati.
Tačiau kalbininkė stebėjosi, kad pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai Lietuvos piliečių asmens tapatybės dokumentuose pavardės įrašomos su lietuvių kalbai nebūdingomis raidėmis: w, x arba q.
Pavyzdys – latviai
Teisę rašyti pavardę tik originalo kalba keli žmonės jau bandė išsikovoti Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre. Plačiai nuskambėjo Latvijos pilietės, kuri ištekėjusi už vokiečio pradėjo kovoti, kad jos pase būtų įrašyta pavardė tik originalo kalba – Mentzen, o ne latviškai – Mancena, ieškinys. Tačiau jos ieškinio Europos žmogaus teisių teismas nepatenkino, nes latviškuose pasuose pavardės rašomos dvejopai – viename puslapyje originalo kalba, kitame – adaptuotai.
R.Dobelienė mano, kad lietuviams būtų tinkamiausia pasekti kaimynų latvių ir kitų tautų pavyzdžiu, kur asmens tapatybės dokumentuose užsienietiškos pavardės užrašomos ir originalo kalba, ir adaptuotai.
Lenkai nepatenkinti
Strasbūre teisės rašyti pavardę originalo kalba reikalavo ir vienas Lietuvos pilietis. Vilniaus lenkas Tadeušas Klečkovskis pageidavo, kad jo pavardė būtų rašoma kaip ir protėvių – Kleczkowski. Tačiau Žmogaus teisių teismas šį prašymą atmetė.
Mirus T.Klečkovskiui, dėl teisės rašyti pavardę originalo kalba pradėjo kovoti jo sūnėnas Michalas Klečkovskis, kuris kreipėsi į Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisiją.
Ar leisti Lietuvos piliečių pasuose lenkų pavardes rašyti lenkiškai, svarstė net aukščiausi Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai.
Kovojo ir dėl priesagų
Lietuvės nebe pirmą kartą kovoja dėl teisės rašyti savo pavardes netradiciškai. Neseniai jos išsikovojo, kad pavardės būtų rašomos be lietuvių kalbai būdingų priesagų, tik su lytį nurodančia galūne. Tačiau šia teise naudojasi pakankamai nedaug moterų.
Pasidomėjus, ar pavardžių be lietuvių kalbai būdingų priesagų pageidauja už lietuvių tekančios kitatautės, G.Misevičienė sakė, kad nebūtinai. Ypač noriai lietuviškas pavardes su ištekėjusioms moterims būdinga priesaga -ienė renkasi už lietuvių vyrų tekėdamos rusės.
Giedrė Balčiūtė