Švenčių magija užburia ne tik vaikus

Didžiosios metų šventės mums dovanoja ne tik teigiamas emocijas, bet ir trumpam sugrąžina tikėjimą stebuklais.

Atsiplėšę nuo kasdienybės rūpesčių magišką švenčių aurą gali pajusti ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Užbaigdami senųjų metų ciklą, viltingai žvelgiame į ateitį ir atsiveriame naujai gyvenimo patirčiai.

Šventinis maratonas

Nors švenčių laukia tiek vaikai, tiek suaugusieji, atėjus Kalėdoms tikrosios jų dvasios galime ir nepajusti. Prieš mėnesį įsisukę į kalėdinės karštligės karuselę, švenčių dienas dažnai pasiekiame pavargę ir išsekę. Masinis dovanų pirkimas, besaikis rūpestis šventiniu stalu, neplanuotos išlaidos, grūstys prekybos centruose bei kiti šiuolaikinių švenčių atributai gali sukelti nemažai neigiamų emocijų. Tad kai kurie žmonės lengviau atsikvepia tik šventėms pasibaigus. Pastebėta, kad po tokio maratono itin sunku įsijungti į darbą, nes daugeliui reikia atgauti tiek fizines, tiek dvasines jėgas po įtampos bei streso kupino laikotarpio. Tačiau dėl prastos nuotaikos ar savijautos neturėtume kaltinti aplinkinių, nes kiekvienas iš mūsų gali pasirinkti savitą švenčių laukimo bei jų šventimo būdą.

Tikrasis pasiruošimas

Tradicijos mums siūlo laiko patikrintus švenčių scenarijus. Deja, bėgantys metai ištrina kai kurių papročių reikšmes, tad netekę savo esmės daugeliui žmonių kai kurie ritualai praranda savo prasmę. Tuomet jie išsikreipia arba visai nunyksta. Mūsų dienomis taip atsitiko su adventu – Kalėdų laukimo laikotarpiu.

Buvusio susikaupimo, atsigręžimo į savo vidinį pasaulį metu itin aktyviai propaguojamos vartotojiškos visuomenės vertybės – laikas, pinigai, galimybė įsigyti ar parduoti daiktą. Materialinių dalykų sureikšminimas neišvengiamai stumia į dvasinį vakuumą, kuriame pasigendame pagarbos žmogiškumo esmei.

Tikrasis pasiruošimas šventėms prasideda nuo jų prasmės suvokimo. Mažuoju stebuklu gali tapti atradimas, kad kiekvienas simbolis ar ritualas turi savo unikalią reikšmę, kuri atsiskleidžia tik pajutus visumą. Kalėdų laukimas nuo seno buvo prilyginamas vidiniam apsivalymui, kurio metu žmogus svarbius dalykus stengdavosi atskirti nuo mažmožių. Laiko sau galime surasti ir XXI amžiuje, tačiau tam prireiks daugiau pastangų, kad atsiribotume nuo dvasinę pusiausvyrą trikdančios aplinkos.

Magiškas protas

Žmonės linkę didžiuotis racionaliu protu, tačiau jis daugiau padeda kasdienybėje nei šventinėmis akimirkomis. Išsiveržti iš rutinos pavyksta tik tuomet, kai žmogus sugeba trumpam sustoti begaliniame laike. Šiame taške itin svarbus tiek akimirkos, tiek visumos pajautimas, kurį lydi įvairiapusiškas savęs ir aplinkos suvokimas. Tam pasitarnauja magiškas protas, kuris nesiremia mokslui žinomais pojūčiais, bet vadovaujasi žmogaus nuojauta, intuicija bei tikėjimu, kad materialus pasaulis neatskiriamas nuo dvasinio prado. Kiekviena šventė turi savo magišką pusę, kuri priklausomai nuo laiko ir vietos atsiskleidžia įvairiais pavidalais.

Jų reikia ne tik vaikams, bet ir suaugusiems žmonėms. Juk be stebuklų laukimo, tikėjimo, vilties bei kitų fiziškai neapčiuopiamų dalykų šventė nebeatliktų vienos iš svarbiausių savo funkcijų – suteikti žmogui akimirkos, laiko begalybės, šventumo, egzistencijos prasmės išgyvenimus.

Kalėdų simboliai

Lietuviškos Kalėdos integruoja savyje tiek krikščioniškąsias vertybes, tiek iš pagonybės laikų atkeliavusius papročius. Tačiau tenka apgailestauti, kad kai kurie simboliai daugeliui iš mūsų tapo beprasmiai. Tad nesugebame laiko ženklų perskaityti ir savo vaikams. Gal todėl pernelyg sureikšminome Kalėdų Senio personažą? Neatsitiktinai šį herojų be galo myli vaikai, nes jiems didžiausios metų šventės neatsiejamos nuo pagrindinio dovanų dalintojo. Tačiau jau septynmečiai gali suabejoti tikrojo Kalėdų senio egzistavimu, tad nustojus šio tikėjimo, kas jiems belieka iš nuskurdintos Kalėdų šventės? Suaugusiųjų pareiga atskleisti mažiesiems tikrąją vienos ar kitos šventės prasmę. Geriausia atsispirti nuo savo asmeninės patirties ir tikėjimo. Gražiausių švenčių prisiminimus dažnai atsinešame iš tolimos vaikystės, tad kurdami šventę vaikams galime pasidalinti brangiausiais dalykais. Taip pat svarbu, kokią reikšmę mes suteikiame savo žodžiams ir veiksmams. Kalėdos be galo turtingos savo tradicijomis, tad jos vienaip ar kitaip artimos net ir skirtingų pasaulėžiūrų žmonėms. Nuoširdus tėvų tikėjimas padeda vaikams perimti laiko patikrintas vertybes, kurios keliaudamos iš kartos į kartą nepraranda pirmapradės reikšmės.

Didžiausias stebuklas

Atrasti šventę gali kiekvienas iš mūsų. Juk tikrajam džiaugsmui nebūtinai reikalingi išoriniai šventės atributai. Dovanos, vaišės, pasipuošimas ar fejerverkai tik tarnauja šventei, tačiau jokiu būdu negali pakeisti jos dvasios. Ją pajuntame širdimi, kurią atveriame ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Didžiausias Kalėdų stebuklas įvyksta tuomet, kai, pamiršę save, kuriame šventę kitiems. Nuoširdus žodis, asmeniška dovanėlė ar rūpestingas dėmesys gali sušildyti tuos, kuriems to labiausiai reikia. Taip gerumas tampa svarbiausia žinia visiems, kurie senųjų metų pabaigoje su viltimi žvelgia į ateitį.

Mindaugas Radušis

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.