Lietuvoje dar neišasfaltuoti tūkstančiai kilometrų žvyrkelių, trūksta lėšų ir kelių priežiūrai, tačiau ateinančiais metais pinigų jiems bus skiriama dar mažiau nei šiemet.
Tiesa, rutininei priežiūrai – lopyti keliams, pilti druskai – skiriamų pinigų kiekis nemažėja. Labiausiai nukenčia paviršių apdorojimo darbai, kuriais stabdoma dangų degradacija.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Ekonominės analizės skyriaus vedėjo pavaduotojo Dainiaus Miškinio, iš šalies biudžeto keliams skiriama suma kitąmet sudarys tik 87 proc. šių metų lėšų kiekio.
Šiemet keliams buvo skirta 966,5 mln. litų, įskaitant ir praėjusių metų viršplanines lėšas, o kitąmet planuojama skirti apie 844 milijonus.
Pasak D. Miškinio, keliasdešimt milijonų litų keliai neteko panaikinus atskaitymo nuo pajamų, vadinamąjį kelių, mokestį.
Mažėja ir Europos Sąjungos (ES) parama – ateinančiais metais iš Sanglaudos fondo bus skiriama 134 mln. litų, iš struktūrinių fondų – dar 45 milijonai, o šiemet suma iš viso sudarė 290 mln. litų.
Pasak Susisiekimo ministerijos ES paramos koordinavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Jurgitos Markauskaitės, numatytų pinigų tikrai neužteks viskam, kam reikėtų. Vien ES paramai gauti šalies savivaldybės pateikė 103 paraiškas, tačiau buvo atrinkta 40. Beje, aktyviausiai paraiškas teikė Kauno, Klaipėdos, Vilniaus bei Marijampolės apskritys.
Taip pat šiemet išasfaltuota apie 220 kilometrų žvyrkelių, tačiau rajoninių kelių tinklui priklausančių tokių kelių yra dar per 8 tūkst. kilometrų.
Vien daugiau nei 21,3 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių priežiūrai reikėtų apie 1,3 mln. litų, nors skirta vos daugiau nei pusė reikiamos sumos.
Tačiau, D. Miškinio teigimu, pinigų daugėja rutininei kelių priežiūrai, nes pakilus degalų, druskos ir bitumo kainoms, tie patys darbai kainuoja brangiau.
Anot jo, labiausiai nukenčia kelių paviršių apdorojimas, stabdantis plyšių dangoje atsiradimą. „Nors sąmata mažėja, tačiau yra tokių darbų, kur taupyti negalima. Pavyzdžiui, negalime taupyti tiltų priežiūros sąskaita – turime skirti tiek, kiek reikia, kad nekiltų pavojaus”, – sakė D. Miškinis.
ES parama mažėja, nes išnaudojamas 2004-2006 metais skirtos paramos limitas. Kol kas nežinoma, kokio dydžio bus ateinančio laikotarpio – 2007-2013 metų – parama.
Tačiau neprarandama vilčių, jog ateinantiems metams iš valstybės biudžeto keliams skirta suma išaugs surinkus viršplaninių lėšų. Taip pat bus didinama keliams skiriamo degalų akcizo dalis. Nuo ateinančių metų sausio 1 dienos 50 proc. siekusią akcizo dalį ketinama didinti iki 60 proc., o nuo liepos 1 dienos – iki 65 proc.
D. Miškinis pabrėžė, jog didėtų ne pats akcizas už degalus, dėl ko galėtų išaugti kuro kainos, tačiau Kelių priežiūros ir plėtros programai skiriama akcizo dalis.
Giedrė Norvilaitė