Kauno „Žalgirio” krepšininkai ketvirtadienį baigė pirmąjį Eurolygos ratą. Lietuvos čempionų kraitis per septynerias rungtynes – penkios pergalės ir du pralaimėjimai – leido jiems įsitvirtinti A grupės lentelės viršuje. Taip sėkmingai žalgiriečiai dar nebuvo startavę, nors tik vienerias rungtynes žaidė komandos kapitonas Tanoka Berdas.
„Žalgiris” 78:75 įveikė Liublianos „Olimpija” (Slovėnija), 63:58 – Vitorijos „Tau Ceramica” (Ispanija), 88:70 – Trevizo „Benetton” (Italija), 79:72 – Bambergo GHP (Vokietija) ir 72:63 – Strasbūro SIG (Prancūzija). Išvykose 65:80 pralaimėta Atėnų AEK (Graikija) ir paskutiniajame ture 64:75 – Bolonijos „Climamio” (Italija). Antrajame rate žalgiriečiai namuose žais ketverias rungtynes, tačiau su vienais pagrindinių varžovų – „Benetton” ir „Tau Ceramica” – svečiuose.
Į antrąjį etapą – TOP-16 varžybas – pateks penkios geriausios grupės komandos, ir „Žalgirio” galimybės šiuo atžvilgiu yra gana didelės.
– Treneri, ar tikėjotės tokios sėkmingos Eurolygos pradžios?
– Iš tikrųjų neplanuoju ir neskaičiuoju, kiek galime turėti pergalių. Į kiekvienas varžybas einu turėdamas tikslą laimėti. O kad laimėjome penkerias rungtynes, yra džiugu ir negalėčiau pasakyti, kad tai mane nustebino. Tačiau jokiu būdu negalima galvoti, kad didžioji darbo dalis padaryta, nes antrajame rate laukia nė kiek ne lengvesnės kovos.
– Labai džiugu, kad „Žalgirio” lyderiais buvo savi žaidėjai. Tačiau nestabilus legionierių žaidimas turbūt kelia Jums nerimą. Kodėl jų žaidimas toks banguotas?
– Todėl, kad nenormaliai įsiliejo į komandą. Jie nespėjo gerai pasirengti sezonui. Lietuviai dirbo visą vasarą rinktinėje, be to, jie komandoje ne pirmus metus, jiems viskas žinoma ir aišku. Laris Ajusas į Kauną atvažiavo, kai komandai reikėjo vykti į Liublianą žaisti pirmųjų Eurolygos rungtynių. O juk du mėnesiai prieš sezoną yra skiriami pasirengimui, žaidžiamos draugiškos varžybos, kad komanda susižaistų.
Mes tokios galimybės neturėjome, viskas vyko pagreitintai. Kai esi pasirengęs prieš sezoną, po to tik koreguoji žaidimą, o mes turėjome daryti viską vienu metu.
Edas Cota visą vasarą nesportavo, atvyko priaugęs nemažai svorio. Kiek laiko nesportavo vasarą, tiek laiko jam dabar reikės atsigauti. Tris mėnesius ilsėjosi, dabar jau du žaidžia, todėl dar maždaug po mėnesio, manau, Edas atsigaus. Bet kad jis gali žaisti, jau yra įrodęs.
Redžis Frymenas nenusipelnė didelių priekaištų. Jam trūksta stabilumo, bet jis gerai ginasi, yra mąstantis žaidėjas. Puikiai žaidė su „Olimpija” ir su „Tau Ceramica”, buvo ir blogesnių rungtynių, bet taip nutikti gali bet kuriam žaidėjui.
– Kas buvo geriausia komandos žaidime ir kas labiausiai Jums nepatiko?
– Geriausia, kai nesutrikome, kai traumą gavo Tanoka Berdas. Amerikietis jau nemažai metų žaidžia komandoje, tapo tarsi mūsų simboliu ir jo netektis sukėlė mums stresą. Bet šlovė kitiems mūsų aukštaūgiams, kurie pasidalijo tekusią naštą ir padėjo labiau sutelkti visą komandą. O rungtynės su „Benetton”, nors dėl traumų nežaidė ne tik Tanoka Berdas, bet ir Vidas Ginevičius bei Simonas Serapinas, buvo geriausios šį sezoną. Tokia kovinga dvasia, nežiūrint visų bėdų ir traumų, man labiausiai patiko.
Nepatiko tai, kad buvo rungtynių, kurioms nepavyko nuteikti komandos žaisti iš visų jėgų. Taip buvo nutikę žaidžiant su AEK, taip pat ir BBL varžybose. Kai nusiteikiame, žaidžiame visai kitaip, todėl norėtųsi, kad vyrai visada kautųsi negailėdami jėgų.
– Ar yra žaidėjų, kuriuos galėtumėte pavadinti didžiausiu sezono atradimu ir nusivylimu?
– Sezonas tik įpusėja, gal nevertėtų daryti išvadų. Bet Jono Mačiulio žaidimas džiugina. Aš jau nekalbu apie Paulių Jankūną, kuris mūsų akyse jau yra „senis”. Nenuvylė Darius Šilinskis. Jaunimas supranta, kad gavo gerą šansą gyvenime ir turi jį išnaudoti. Kas nuvylė? Gal dabar apie tai kalbėti dar nevertėtų.
– Kur dar slypi didžiausi neišnaudoti „Žalgirio” žaidimo rezervai?
– Pirmiausia – organizuojant žaidimą. Norėčiau veiklesnio, protingesnio Edo Kotos ir Vido Ginevičiaus vadovavimo komandai. Antras rezervas – Tanoka Berdas, tikiuosi, jis atsigaus. Bet tam reikia laiko. Mačas su „Lietuvos rytu” parodė, kad aikštėje turi dirbti „susigroję” žmonės, jie turi jausti vienas kitą ir suprasti iš žvilgsnio.
– „Žalgiris” tampa namų komanda, nes išvykose žaidžia gerokai silpniau. Kaip manote, ar pavyks, kaip esate pats minėjęs, sumažinti tą žaidimo kokybės namuose ir svetur skirtumą?
– Natūralu, kad žaidimas savoje ir svetimoje aikštėje skiriasi. Juk ir „Climamio” namuose jau nepralaimėjo daugybės rungtynių. Tai, kad mes labai gerai žaidžiame Sporto halėje, yra didelis nuopelnas mūsų sirgalių. Visose rungtynėse Halė būna sausakimša, audringas palaikymas komandą labai gerai veikia psichologiškai – tarsi prideda jėgų, žaidėjai pamiršta ir skausmą, ir nuovargį.
Žaidžiant svečiuose energingesni būna aikštės šeimininkai. Mes dažniau klystame, skubame. Tokias klaidas lemia blogas žaidimo organizavimas. Kovojant išvykose svarbu primesti varžovams savo žaidimo stilių, bet mums neretai nepavyksta, todėl kenčia žaidimo kokybė.
Norint sėkmingai užbaigti reguliarųjį Eurolygos sezoną, mums būtina mažinti žaidimo kokybės namuose ir svetur skirtumą. Stengsimės tai padaryti.
Dovilė Kamarauskienė