Europos Sąjungos (ES) lyderiai šeštadienį anksti ryte susitarė dėl ilgalaikio Bendrijos biudžeto 2007-2013 metams. Jį sudarys 862 mlrd. eurų – tai yra 13 mlrd. daugiau, nei buvo siūlyta anksčiau. Susitarti pavyko po to, kai Didžioji Britanija sutiko sumažinti jos gaunamą kompensaciją iš ES biudžeto, o visos šalys, pirmiausia Vokietija, mokėti daugiau.
Vėlai naktį pasiektas susitarimas leido bendrijai išvengti finansinio paralyžiaus ir grąžino pasitikėjimą ja po virtinės nesėkmių, ypač po Prancūzijoje ir Nyderlanduose pralaimėtų referendumų dėl ES Konstitucijos.
Persilaužimas pasiektas, kai Britanija sutiko grąžinamąją išmoką per septynerius metus sumažinti 10,5 mlrd. eurų, o 2007-2013-ųjų finansinę perspektyvą padidino iki 862,3 mlrd. eurų, arba iki 1,045 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP). Ankstesnis britų pasiūlymas buvo biudžetą padidinti iki 849,3 mlrd. eurų, arba iki 1,03 proc. ES BVP.
Papildomi 13 mlrd. eurų bus padalinti tiek naujųjų, tiek senųjų Bendrijos šalių sanglaudos bei kaimo plėtros fondams.
„Pasiekėme kompromisą, kuris leis Europai judėti į priekį”, – Britanijos premjeras Tony Blairas (Tonis Bleras) sakė per 3 val. vietos (4 val. Lietuvos) laiku vykusią spaudos konferenciją. Jis pabrėžė, jog susitarimas leis skirti milžiniškas lėšas naujosioms, skurdžiau gyvenančioms, bendrijos narėms.
T. Blairas pažymėjo, jog sąlyga dėl išsamios ES pajamų ir išlaidų peržiūros 2008-2009 metais suteikia galimybę atnaujinti biudžetą ir pakeisti žemės ūkio rėmimo politiką, kuriai skiriama 43 proc. visų bendrijos finansų.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas) teigė, jog blokas išsaugojo savo viešąjį patikimumą. „Ką galvotų visuomenė, jei nebūtume susitarę?” – klausė jis.
Jei viršūnių susitikimas būtų žlugęs, 10 naujųjų ES narių būtų netekusios didžiosios dalies lėšų, reikalingų jų ekonomikoms modernizuoti. Pinigai naujokėms skiriami per specialius fondus.
Prancūzijos prezidentas Jacques‘as Chiracas (Žakas Širakas) kompromisą gyrė kaip „Europai sėkmingą susitarimą”. Jis pasidžiaugė, jog Didžiosios Britanijos premjeras T. Blairas turėjo politinės valios ir drąsos sutikti keisti esamą grąžinamosios išmokos sistemą.
Tačiau Britanijos lyderiui teko susidurti su aršia euroskeptikų britų žurnalistų kritika. Jie kaltino ministrą pirmininką aukojant mokesčių mokėtojų pinigus be garantijos, kad 2014 metais Prancūzija sutiks reformuoti Bendrąją žemės ūkio politiką.
„Matote, su kuo man tenka turėti reikalą”, – po spaudos konferencijos sušnibždėjo jis J. M. Barroso. Premjero žodžius aplinkiniai nugirdo, nes jis kalbėjo prie įjungto mikrofono.
Lenkijos premjeras Kazimierzas Marcinkiewiczius (Kazimežas Marcinkevičius) ir keletas kitų lyderių pareiškė pagarbą naujajai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuri padėjo pasiekti kompromisą ir naujosioms narėms pasiūlė papildomų lėšų.
„A. Merkel paskutinę minutę Lenkijai davė papildomus 100 mln. eurų. Tai pats nuostabiausias ir gražiausias solidarumo gestas”, – per spaudos konferenciją sakė K. Marcinkiewiczius.
Svarbiausi faktai apie 2007-2013 metų ES biudžetą
Septynerių ateinančių metų ES biudžetas bus 862,36 mlrd. eurų, arba 1,045 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai yra apie 13 mlrd. eurų daugiau, nei anksčiau siūlė britai, tačiau mažiau nei Liuksemburgo pasiūlymas, siekęs 871,5 mlrd. eurų.
Didžioji Britanija sutiko savo prieštaringai vertinamą grąžinamąją išmoką per septynerius metus sumažinti 10,5 mlrd. eurų. Šis žingsnis motyvuojamas noru padėti nešti ES plėtros naštą. Grąžinamoji išmoka mažėti pradės 2009 metais.
Taip pat susitarta, jog nuo šiol Nyderlandai į ES biudžetą mokės 1 mlrd. eurų per metus mažiau, Austrija ir Vokietija atitinkamai 600 mln. ir 300 mln. eurų mažiau per tą patį laikotarpį.
Bloko lyderiai nusprendė, kad Londono pasiūlymas regioninę pagalbą sumažinti 12,3 mlrd. eurų yra nepriimtinas. Susitarta šiam tikslui skiriamas lėšas sumažinti 7 mlrd. eurų. Lenkija, didžiausia iš naujokių, papildomai gaus 2,3 mlrd. eurų.
Lietuvai, Slovakijai ir Bulgarijai pažadėta daugiau nei 1,4 mlrd. eurų sovietinėms atominėms jėgainėms uždaryti.
Ispanija gavo papildomai 2 mlrd. eurų mokslo tyrimams ir plėtrai. Italija – 1,9 mlrd. eurų tam pačiam tikslui. Austrija išsiderėjo papildomai 900 mln. eurų kaimo plėtrai.
Lyderiai nutarė, kad 2008-2009 metais Europos Komisija peržiūrės visas finansinės perspektyvos išlaidas ir pajamas, taip pat ir Didžiosios Britanijos grąžinamąją išmoką bei bendrąją žemės ūkio politiką.
ES narės vieningai nuspręs dėl siūlomų pakeitimų, kuriais bus remiamasi formuojant 2014-2021 metų bloko finansinę perspektyvą.