Jei šiandien kas paklaustų, kam žmogui reikalinga apranga, be abejonės, net mažas vaikas nurodytų dvi svarbiausias jos funkcijas: drabužiai šildo ir puošia. Tačiau, pasak Briuselyje įsikūrusios intelektualinės aprangos laboratorijos „Starlab” mokslininkų, jau artimiausioje ateityje žmogaus apranga galės atlikti daug naujų, labai svarbių funkcijų.
Padės buityje
Mums šiandien atrodo neįtikėtina: kuo drabužis gali padėti buityje? Jei jį pritaikysi pagal oro temperatūrą bei dar pasiklausysi meteorologų prognozių ir pataikysi apsirengti, tai drapanos arba šildys, arba vėsins kūną. Bet mokslininkai sako, kad greitai būsią pagaminti tokie drabužiai, kurie mums, amžinai skubantiems ir pamirštantiems, daug ką primins. Pavyzdžiui, išeinant iš namų jie mums „pasakys”, kad pamirštame pasiimti raktus!
Arba vėl. Nors ir labai saugodamiesi, šiandien ne vienas mes tik grįžę namo pastebime, jog kišenėje, rankinėje nėra piniginės, mobiliojo telefono ar kitokio daikto. Ir tokių faktų vis daugėja, nes kišenvagiai sparčiai „kelia savo kvalifikaciją”. Jie „studijuoja” žmonių kasdienius įpročius, net psichologiją. O juk žmonių kišenės ir rankinės tuštinamos kasdien! Kaip apsisaugoti nuo ilgapirščių?
Laboratorijos „Starlab” mokslininkai tikina, jog jau visai greitai galėsime rengtis tokiais drabužiais, kurie… patys signalizuos, jei svetima ranka įlįs į mūsų kišenę.
Aktyvins ir reguliuos
Naujų rekordų padės siekti sportiniai kostiumai. Pasirodo, jog tam yra neįtikėtinos galimybės. Pavyzdžiui, drabužiai „imsis darbo”, kai tik sportininkas pradės bėgti. Pirmiausia bus pradėtas skaičiuoti pulsas, paskui pasigirs melodijos, pagal kurių ritmus reikės spartinti arba lėtinti bėgimą.
„Apranga aktyvins ir reguliuos viso organizmo veiklą. Joje bus sensoriai, kurie skleis ją dėvinčio žmogaus mėgstamus aromatus bei garsus. Pavyzdžiui, tai gali būti miško pavasariniai kvapai, jūros bangų ošimas su žuvėdrų klykavimais, laukų ramybę primenanti vyturio giesmė. Taigi dvasinį komfortą žmogus galės pajusti ne tik kurorte, parke, bet ir triūsdamas sode, aktyviai judėdamas arba rytinio bėgiojimo metu”, – sako projekto vadovas Valteris van Valdė.
Svarbių savybių turės ne tik specialūs kostiumai, bet ir kasdieniai drabužiai. Galima tik įsivaizduoti, kokį patogumą žmogui teiks jo aprangoje įmontuoti miniatiūriniai kompiuteriai, plejeriai, mobilieji telefonai! Beje, šiai aparatūrai nepakenks nei skalbimas, nei cheminis valymas.
Biomedicininiai apatiniai
Dirba šioje srityje bei teikia savo projektus gamybinėms firmoms ir kitų šalių mokslininkai. Štai Olandijos koncernas „Philips” ruošiasi gaminti biomedicininius apatinius. Kuo jie bus ypatingi?
Pavyzdžiui, moterų liemenėlėse, vyriškose ir moteriškose kelnaitėse bus įtaisyti elektrodai, teikiantys informaciją apie organizmo funkcionavimą nedideliam mikroprocesoriui, kuris tuos duomenis analizuos, fiksuos sutrikimus, būtinus žinoti gydytojui. Medikai tikisi, jog tai atstos daugelį profilaktinių patikrinimų, bus mažiau uždelstų ligos nustatymo atvejų.
Voratinklis iš pieno
Be abejo, kiekvienam įdomu, kokios tokiems drabužiams bus naudojamos medžiagos.
Nors, kaip teigia mokslininkai, jos visos bus paimtos iš tos pačios motinėlės gamtos, tačiau vis tiek ne kartą žmones privers aikčioti iš nuostabos. Štai Kanados genetikai nustatė, jog puikią drabužiams (ir ne tik čia paminėtiems) medžiagą galima gauti iš… voratinklio. Tik čia mokslininkams teko pasukti galvas, kaip pagausinti tuos ypatingus baltymus, kuriuos gamina šių „meninės prigimties audėjų” organizmai ir kuriuos tie vabalėliai panaudoja savo tinklams.
Ir vis dėlto buvo sugalvota. Pradžioje buvo siūloma veisti „vorų fermas”. Tačiau išaiškėjus, jog šie padarėliai ėda vienas kitą, tos idėjos teko atsisakyti. Tada buvo nutarta vorų genus persodinti… ožkoms. Ir ką gi? Šis bandymas pavyko: ožkų piene atsirado vorų tinklams naudojami baltymai, su kurių pagalba buvo pagamintas dirbtinis šilkas daug stipresnis ir elastingesnis už visas sintetines medžiagas, net šešis kartus tvirtesnis už tokio pat storio plieninį siūlą!
Mokslininkų išminties dėka Kanados ožkos tampa… „šilkaverpėmis”! Be abejo, yra kuo džiaugtis.
Dings pavojus paslysti
Kalifornijos universiteto mokslininkai jau kurį laiką mėgina sukurti kibią medžiagą, kurią panaudojus avalynės padams kojos neslystų net ir slidžiausiu paviršiumi. Kaip gyvą tokio reiškinio pavyzdį jie nurodo mažus driežiukus, kurie ištisas valandas gali kaboti vos viena kojyte prisilietę prie lubų. Tyrėjų nuomone, tą galimybę užtikrina jų paduose esantys trumpų plaukelių šepetėliai.
Mokslininkams idėją vėl mestelėjo gamta. Ištirta, jog tokią medžiagą būtų galima naudoti ne tik avalynei, vietoje užtrauktukų bei lipdukų, bet ir automobilių pramonėje: jei mašinų padangoms pavyktų suteikti tokias driežiukų padų savybes, stabdymo kelias žymiai sutrumpėtų.
Ar siūsimės drabužius?
Kol pasaulio madų fronto specialistai suka galvas, ką nauja pateikti vienam ar kitam sezonui, mokslininkai triūsia ieškodami galimybių plėsti aprangos funkcionalumą, lengvinti drabužių gamybą.
„Nauji siuvimo mašinų modeliai bus visai nepanašūs į šiandieninius, – sako Japonijos korporacijos „Brazers Idastri” vadovas Kanekitis Jasujis. – Naujosios mašinos turi savo minikompiuterius, jas galima prijungti prie interneto, fakso aparato ir spausdintuvo. Jų pagalba galima sukirpti ir pasiūti bet kokį modelį iš iliustruoto madų žurnalo jį nufilmavus skaitmenine videokamera arba nukopijavus skaneriu. Modelis bus visiškai tikslus – pasakoja pramonininkas ir tęsia. Perkantiems gatavus drabužius taip pat nereikės vargintis ankštose matavimosi kabinose: tam pasitarnaus žmogaus figūros kopija. Kabinose elektrinės kameros jas perduos į kompiuterį, o šis jau „parinks” drabužį pagal išmatavimus.”
„Klientas kompiuterio ekrane pamatys savo atvaizdą jau „aprengtą” nauju drabužiu, galės įvertinti audinio faktūrą, spalvą, nuspręsti ar ji tinka jam, – sako kompanijos „Toshiba” naujos sistemos kūrėjas Micuo Santas. – Pakaks klientui pakelti ranką, ir čia pat skaitmeninis manekenas pademonstruos tai, kas reikalinga.”
Vetusta Prišmantienė