Net 30 tūkstančių „Lietuvos telekomo” abonentų gali klausyti kas tik nori.
„Nemažai žmonių net neįtaria, kad jų telefoniniai pokalbiai yra perduodami radijo bangomis ir jų gali klausyti kas tik nori. Tuo išsiskiria senasis „Comliet” tinklas su NMT ryšiu, kurį iki šiol sėkmingai naudoja „Telekomas”.
Klausymo principas gana paprastas. Tereikia turėti paprasčiausią radijo „skenerį” arba imtuvą su kiek platesniu nei įprasta priėmimo diapazonu. Žinant, kokiais dažniais veikia NTM ryšys, galima nesunkiai klausyti, apie ką kalbasi žmonės”, – pasakojo „Ekstra žinioms” talkinęs elektronikos inžinierius.
Naudojo legalų prietaisą
„Ekstra žinių” žurnalistas ryžosi patikrinti, ar iš tiesų telefoninių pokalbių turinys gali tapti žinomas bet kuriam smalsuoliui. Šiam žingsniui paskatino duomenų saugos srityje dirbantis elektronikos specialistas.
Sutikęs pademonstruoti, kaip tai daroma, elektronikas nenaudojo ypač sudėtingos ir brangios technikos. Į sutartą vietą jis atsinešė japonų gamybos radijo „skenerį”.
„Šį prietaisą prieš kurį laiką legaliai pirkau vienoje Vilniaus įmonėje. Prekiauti šiais daiktais ir juos turėti niekas nedraudžia”, – pasakojo elektronikas.
Tiesa, eksperimento pradžioje elektronikos specialistas ketino pademonstruoti, kaip pokalbių klausomasi pigiu kinišku radijo imtuvu, tačiau turguje šių pigių prietaisų kaip tyčia tą dieną nebuvo pirkti.
Aptarinėjo pareigūno papirkimą
Pirmąją eksperimento dalį atlikome Kauno centre. „Skenuojant” eterį tam tikrame diapazone iš pradžių girdėjosi tik trukdžiai. Po kelių minučių eteryje pavyko aptikti pirmąjį pokalbį.
Telefonu kalbėjusi moteris savo draugei guodėsi, kad į Angliją dirbti išvykęs jos sūnus susirado „kažkokią mergą” iš Panevėžio, su ja kartu gyvena.
Rūpestingoji mama sielojosi, kad toji „merga” suvedžios jos atžalą ir bus labai blogai.
Kitas pokalbis buvo kur kas įdomesnis.
Žmonės diskutavo apie žemės grąžinimo problemą ir karštai aptarinėjo, kokį kyšį reikėtų nunešti žinomai Kauno valdininkei. Diskusija baigėsi tuo, kad abu pašnekovai taip ir nesutarė – „kiek ji ima”.
Nuspręsta paskambinti, jų manymu, kyšį davusiam žmogui ir jo paklausti, kokia yra „taksa”.
Kauno centre pavyko užfiksuoti dar kelis telefoninius pokalbius, tačiau jų turinys buvo banalus ir gyvenimiškas. Gyvenimo bėdų prislėgtas vyriškis derėjosi su keliomis statybinėmis įmonėmis, kitas pašnekovas desperatiškai bandė užsisakyti pirtį kažkokiam pokyliui.
Rezultatai pribloškė
„Mieste klausyti pokalbių neįdomu. Važiuojame į užmiestį, ten bus daug linksmiau. Sužinosite, kuo gyvena Lietuvos kaimas”, – paragino elektronikos specialistas.
Sustojome už kelių dešimčių kilometrų nuo Kauno, ant aukštos kalvos.
Pirmieji rezultatai pribloškė. Eteris tiesiog buvo perpildytas asmeninių žmonių pokalbių. Nenaudodamas nei įmantrių antenų, nei stiprintuvų elektronikas savo radijo „skeneriu” per trumpą laiką aptiko daugiau nei dešimt įdomaus turinio telefoninių pokalbių.
Rypaudama kaimietė savo draugei guodėsi antra savaitė geriančiu vyru ir bandė gauti patarimą, kaip nutraukti šias gertynes. Kiti eteriu sklidę pokalbiai buvo taip pat kasdieniški.
Kaimiečiai kalbėjosi apie mėšlą, raugintus kopūstus, skundėsi staiga atšalusiu oru, aptarinėjo naujausius gandus, apkalbinėjo kaimynus.
Kažkokios žemės ūkio bendrovės darbuotojas keikdamasis kalbėjosi su darbininku, o statybininkai derėjosi dėl sunkvežimio nuomos.
Vargu ar bent vienas žmogus suprato, kad jų privatūs pokalbiai telefonu taip nesunkiai gali būti pasiklausomi.
Naudoja „Comliet” tinklą
„Ekstra žinių” eksperimento metu visi išgirsti pokalbiai vyko „Lietuvos telekomo” abonentams naudojantis analogininio NMT ryšio sistemomis.
Kadaise šio standarto mobiliojo ryšio paslaugas teikė bendrovė „Comliet”. Mobiliojo ryšio pionierę įsigijus „Telekomui”, jo žinion perėjo visas ryšio tinklas.
„Telekomas” NMT ryšio sistemas sumontuoja tose vietovėse, kur nėra galimybės teikti laidinės telefonijos paslaugas arba kabelio atvedimas kainuotų itin brangiai.
Sudarius sutartį, ryšininkai sumontuoja stacionarią NMT ryšio sistemą, o namo išorėje iškelia į bazinę stotį nukreiptą anteną.
Prie stacionaraus NMT imtuvo-siųstuvo prijungiamas paprastas telefono aparatas ir galima kalbėti į valias.
Pasak bendrovės „Lietuvos telekomas” generalinio direktoriaus pavaduotojo, Technologijų tarnybos vadovo Dariaus Didžgalvio, šiuo metu bendrovė turi apie 30 tūksančių šiuo ryšiu besinaudojančių abonentų.
Turėtų informuoti klientus
Deja, analoginis NMT ryšys neturi jokios apsaugos nuo pasiklausymo.
Panaudojus tam tikrą įrangą nesunkiai galima sekti konkrečių abonentų pokalbius, juos įrašinėti.
Savaime suprantama, „Lietuvos telekomas” nesigiria, jog apie 30 tūkstančių abonentų naudojasi neapsaugotu ryšiu.
Galima tik numanyti, kad šie žmonės neturėtų labai nudžiugti sužinoję, kad asmeniniai pokalbiai nesunkiai gali tapti žinomi praktiškai bet kam.
„Kad šis ryšys yra nesaugus, žinome jau seniai.
Manau, kad paslaugos teikėjas gal ir turėtų informuoti abonentus apie pokalbių paklausymo galimybę”, – „Ekstra žinioms” teigė Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Leonavičius.
„Ekstra žinių” žurnalisto domėjimasis nesaugiu ryšiu nė kiek nenudžiugimo „Lietuvos telekomo” atstovų.
Į klausimą, ar netaikant NMT ryšio kodavimo ar kitų apsaugos nuo pasiklausymo priemonių, nėra pažeidžiamos abonentų teisės į privatumą, „Lietuvos telekomo” generalinio direktoriaus pavaduotojas D.Didžgalvis atsakė itin miglotai.
Didelės problemos nemato
„Daugumą pasaulyje naudojamų technologijų telefonijoje galima pasiklausyti.
Juk ir tobulesnis GSM ryšys nėra saugus.
Tačiau pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, jis plačiai naudojamas.
Manome, kad po visokiais debatais apie esą nesaugius pokalbius analoginiu ryšiu slypi mobiliųjų operatorių interesas.
Mes galvojame, kad tokios neetiškos konkurencijos būdais vyksta naujų klientų medžioklė”, – „Ekstra žinioms” aiškino „Lietuvos telekomo” generalinio direktoriaus pavaduotojas D.Didžgalvis.
„Ekstra žinios”