Ne vieno biuro darbuotojo diena prasideda nuo nepageidaujamų elektroninių laiškų, arba „spamo”, trynimo ir jais reklamuojamų šveicariškų laikrodžių falsifikatų, viagros, kitokios produkcijos bei paslaugų keiksnojimo… Ryšių specialistai pataria: užuot pykę, būkite apdairesni, naudodamiesi internetu.
Vadinamasis „spamas” sudaro apie 80 proc. viso elektroninio pašto srauto, nurodė Ryšių reguliavimo tarnybos rinkos priežiūros departamento tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjas Rytis Rainys.
„Spamo” žala – tai ne vien bereikalingos informacinių tinklų apkrovos, išlaidos specialioms programoms-filtrams bei laikas, sugaištamas trinant laiškus.
Anot R. Rainio, dėl nepageidaujamų laiškų menksta elektroninio pašto, kaip sistemos, reputacija, sudaromos sąlygos plisti kompiuterių virusams.
„Beje, esama ir kenksmingo pobūdžio „spamo”, kuriuo skleidžiami kenksmingi programiniai kodai.
Tokių kodu apkrėstas, kitaip tariant, į „botnet” tinklą patekęs kompiuteris tampa zombiu, kurį gali valdyti nusikaltėliai. Zombis ir toliau siunčia nepageidaujamus laiškus, tik vartotojas apie tai nė nenumano”, – sakė R. Rainys.
Su „spamu” sietina ir nauja duomenų vagystės rūšis – „phishing”, arba „password fishing” (angl. „slaptažodžių žvejyba”). Vartotojams siuntinėjami elektroniniai laiškai – „žvejai” neva iš solidžių bankų. Jais dažniausiai siekiama sužinoti elektroninės bankininkystės slaptažodžius, banko sąskaitos duomenis ir pan.
Reglamentuoja skirtingai
„Spamas”, kaip reklamos būdas, apie 1994-uosius atsirado bei paplito Šiaurės Amerikos šalyse, čia numatomas ir kitoks nei Europoje jo teisinis reglamentavimas.
„JAV siųsti „spamą” leidžiama tol, kol vartotojas atsisako jį gauti. Europoje be vartotojo sutikimo negalima bombarduoti jo elektroninio pašto dėžutės laiškais”, – komentavo R. Rainys.
Lietuvoje paisoma europietiškos tradicijos. Nepageidaujamų elektroninių laiškų siuntimas reglamentuojamas net trimis mūsų šalies įstatymais: reklamos, elektroninių ryšių bei asmens duomenų teisinės apsaugos.
Tad ir dauguma lietuvių gaunamų nepageidaujamų laiškų ateina iš Amerikos. Vis dėlto paskutiniuoju metu toks reklamos būdas imtas taikyti ir mūsų šalyje, tačiau jo pavyzdžiai, palyginti su amerikietiškojo „spamo” kiekiu, yra tik lašas jūroje.
Keletas taisyklių
Ši reklama bus efektyvi tol, kol naivuoliai lankysis laiškuose nurodytuose tinklalapiuose ir kitaip rodys savo susidomėjimą šitaip siūlomomis paslaugomis.
Bet jau pirmieji tokio tipo laiškai, kuriuos pradėjo gauti amerikiečiai, matyt, sukėlė nemenką pasipiktinimą.
Terminas „spam” kilęs iš vienos britų komikų grupės miniatiūros, kurioje mažos užeigėlės lankytojai, prieš pateikdami savo užsakymą, privalėjo išklausyti vikingų choro dainą apie mėsos konservus „Spam” – šie buvo pagrindinis visų valgiaraščio patiekalų ingridientas…
Yra keletas kovos su „spamu” taisyklių. Niekada neatsakinėkite į tokius laiškus – kitaip tik patvirtinsite, kad jūsų elektroninio pašto adresas yra veikiantis.
Naršydami internete, venkite nurodyti savo elektroninio pašto adresą su ženklu „@” – keiskite jį ETA, o jei be simbolio apsieiti neįmanoma, po jo įterpkite žodį INVALID arba kokį nors kitą panašų.
Daugiau informacijos apie nepageidaujamus laiškus ir kovą su jais rasite Ryšių reguliavimo tarnybos tinklalapyje www.rrt.lt skiltyje „Tinklų ir informacijos saugumas”.
Valerija Lebedeva