Žmonių meilę, kurią buvo išsikovoję katės, šunys ir kiti mieli augintiniai, pamažu užkariauja padauža šeškas.
„Įsigyti šį gyvūną dabar labai madinga. Žmonės perka net ir tuos, kurie kandžiojasi”, – juokėsi zooparduotuvės pardavėja. Šeškų augintojai tikina, jog šie gyvūnai savo elgesiu ir charakteriu yra unikalūs ir nepanašūs į jokį kitą augintinį. Jie protingi, lengvai auklėjami, gudrūs ir smalsūs. Kiekvienas šeškas – ryški asmenybė, suteikianti džiugių akimirkų. Todėl šeimininkai prisiverčia nepastebėti net ir šeško paleistų „dvokučių”.
Nepigus draugas
Šeškai buvo pradėti jaukinti labai seniai, daugiau nei prieš du tūkstančius metų, spėjama, kad Pirėnų pusiasalyje. Nuo senų laikų šie gyvūnai talkino žmonėms zuikių medžioklėje, o jų namuose gaudė žiurkes ir peles. Deja, tų šeškų palikuonių tikriausiai niekur nebeliko. Lietuvoje šie naminiai augintiniai – tai 1970 metais pradėtų veisti kailių pramonei šeškų palikuonys. Pastarąjį šimtmetį šeškai naudojami laboratoriniuose tyrimuose.
Daugelyje pasaulio šalių šeškus namuose augina jau daugiau nei 30 metų ir jų populiarumas vis didėja.
Naminis šeškas, dar vadinamas fretka, feretka, fredka, yra plėšrus kiaunių šeimos žvėrelis. Šis nedidelis, simpatiškas ir protingas, dailios išvaizdos ir gražaus kailio gyvūnas gali ilgam tapti geru ir linksmu draugu, ne mažiau įdomiu nei šuo ar katė.
Lietuvoje įsigyti šešką galima ne tik iš jų augintojų, bet ir zooparduotuvėse. Į jas žvėreliai dažniausiai atvežami iš Čekijos zoologijos sodų, kur yra veisiami. Šeškas kainuoja apie 300 litų.
„Šie gyvūnai yra tiesiog graibstomi. Žmonėms kartais nė motais ir tai, kad gali nusipirkti besikandžiojantį šešką. Žinoma, jį galima perauklėti. Tačiau fretkos pripažįsta tik fizinį auklėjimo metodą. Norint atpratinti nuo kandžiojimosi, juos reikia kaip reikiant vanoti. O moterims dažniausiai tokie veiksmai suspaudžia širdį. Todėl šešką rekomenduojame auginti tik tuose namuose, kur yra tikras vyras”, – šypsojosi vienos zooparduotuvės pardavėja.
Prisitaiko prie žmogaus
Šeškas – kišeninis gyvūnas. Jo ilgis (kartu su uodega) dažniausiai siekia apie 40 cm, o svoris – nuo kelių šimtų gramų iki kelių kilogramų.
Šeškas patinas yra gerokai stambesnis už patelę. Jis pasižymi platesniu ir plokštesniu snukučiu, žymiai stambesnėmis letenomis bei kiek tankesniu kailiu. Skiriasi ir lyčių elgsena. Patelės dažniausiai yra nepriklausomos, mažiau prisiriša prie žmogaus, bet jos žaismingesnės, išradingesnės ir lengviau auklėjamos nei patinai. Šie įprastai labiau prisirišę prie šeimininko, ramesni, bet ne tokie paklusnūs kaip patelės.
Namuose auginami, teisingai prižiūrimi ir maitinami šeškai gyvena iki 15 metų. Gamtoje jie yra naktiniai gyvūnai, tačiau, gyvendami kartu su žmogumi, lengvai prisitaiko prie šeimininko gyvenimo ritmo. Jie daug miega, beje, žiemą gerokai daugiau nei vasarą.
Tikriausiai visiems žinomas posakis: „smirda kaip šeškas”. Išties šeškai turi pora prieanalinių liaukų, kurios gamina aitraus ir nemalonaus kvapo sekretą, vadinamą „dvokučiu”. Namuose auginami žvėreliai retai paleidžia „dvokutį” – tiktai stipriai susijaudinę ar išsigandę. Kvapas yra lakus, todėl greitai išsisklaido. Nepaisant to, Vakarų šalyse, o šiuo metu ir Lietuvoje kai kurie šeškų šeimininkai daro prieanalinių liaukų šalinimo operaciją. Jei jūs norėsite pašalinti savo augintiniui šias liaukas, turėtumėte žinoti, kad tai neturės įtakos kailio kvapo intensyvumui, kurį išskiria prakaito liaukos. Tačiau „dvokučių” turėtų sumažėti.
Narvas – bausmė
Auginti šeškus namuose nėra sudėtinga. Juos galima laikyti narve, voljere arba palaidus kaip šunis ar kates. Kiekvienas iš šių būdų turi savų privalumų ir trūkumų. Jei šeškas gyvena narve, aišku, jis kelia mažiau rūpesčių, tačiau vargu ar tuomet jums pavyks su juo susidraugauti taip, kaip su šešku, gyvenančiu namuose laisvai.
Norint laikyti jį laisvą, kaip pilnateisį šeimos narį, teks skirti didesnį dėmesį auklėjimui, bet elgesio stebėjimas, bendravimas su gyvūnu ir žaidimai bus nepalyginti įdomesni. Jei jūs nenorite visą laiką laikyti šeško bute, jį galima įkurdinti įstiklintame balkone, prieš tai įsitikinus, ar jame nėra plyšių ir skylių, vedančių į lauką.
Laisvai gyvenantis šeškas bus pilnateisis šeimos narys, tačiau pirmas dvi savaites rekomenduojama laikyti gyvūną narve. Taip jam bus lengviau priprasti prie naujos aplinkos, taip pat išmokti naudotis dėžute (tualetu). Vėliau narvą bus galima naudoti kaip baudžiamąją priemonę ar uždaryti gyvūną tvarkant patalpą.