Vaiko krizių centro vyresnioji socialinė darbuotoja, dirbanti su vaikais, netekusiais tėvų globos, bei jų globėjais
Tomas (berniuko vardas pakeistas) – trejų metų berniukas. Jo vaikystė kitokia nei daugelio vaikų.
Nepatyręs motiniškos meilės, namų šilumos, šiandien ieškodamas saugumo, jis slepiasi vaikų globos namų darbuotojų glėbyje. Per daug mačiusios jo žydros akys spindi liūdnai, o maža širdelė kaskart vis labiau suvirpa prisiglaudus prie suaugusio žmogaus.
Tomas nepratęs jausti švelnių rankų, matyti mylinčio žvilgsnio. Jis dar per mažas, kad galėtų suprasti, jog ne visų vaikų tokia liūdna vaikystė.
Tomo mama, vieniša motina, niekada nebuvo sukūrusi šeimos. Sunku pasakyti, kodėl, užaugusi normalioje šeimoje, įgijusi vidurinį išsilavinimą, moteris nutraukė visus ryšius su savo šeima ir pasirinko tokį gyvenimo kelią.
Kelią, kuriame žmogaus gyvenimo džiaugsmą užgožia nuolatinis girtuokliavimas, skurdas, kova su alkiu bei meilės ir šilumos ieškojimas vis kito vyro glėbyje.
Tomas – vidurinysis iš trijų brolių šeimoje. Gyvenimas šių vaikų nelepino gražiais žaislais ar gardesniu kąsneliu. Sunku net įsivaizduoti, kaip įmanoma pragyventi šeimai tik iš valstybės skiriamų pašalpų vaikams.
Tomo mama bei sugyventinis niekur nedirbo, todėl neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio. Kaupėsi skolos už būstą, o namuose dažnai nebūdavo net maisto.
Situacija šeimoje pablogėjo mirus jaunesniajam Tomo broliukui. Gal netekties skausmą, o gal kitus jausmus Tomo mama vis dažniau skandindavo alkoholyje.
Vaiko krizių centro socialiniai darbuotojai nuolat lankydamiesi šeimoje bandė apeliuoti į moters motiniškus jausmus bei galimas tokio gyvenimo būdo pasekmes. Tačiau moters abejingumas tiek sau, tiek vaikams pasiekė kritinę ribą. Už dideles skolas moteris prarado būstą ir atsidūrė tiesiog gatvėje, o vaikai apgyvendinti Vaiko krizių centro vaikų grupėje.
Praradusi vaikų meilę, netekusi būsto, moteris prarado ir sugyventinį, mat šiuo metu žmogžudyste įtariamas vyras sulaikytas policijos.
Per pusantrų gyvenimo metų vaikų globos namuose iš pedagogiškai apleisto vaiko Tomas tapo smalsiu, draugišku, aktyviu berniuku. Gaila, tačiau šių pasikeitimų nemato Tomo mama, globos namuose sūnų aplankiusi vos tris kartus.
Sunki vaikystės patirtis neužgožia Tomo vaikiškų svajonių ir vilčių. Jis linksmas, draugiškas, judrus. Kad labiau galėtų atsiskleisti, berniukui būtina saugi aplinka. Jam reikia meilės, šilumos. Paprasčiausiai, kaip ir kiekvienam vaikui, jam reikia šeimos.
Neabejingi Tomo likimui ir galintys globoti ar įsivaikinti šį berniuką arba kitus panašaus likimo nuskriaustus vaikus kreipkitės į Klaipėdos miesto vaiko krizių centrą, Turgaus g. 22/Tomo g. 15, Klaipėdoje arba skambinkite telefonu (8 46) 31 48 12.
Jūsų laukiame mes, o dar labiau vaikai. Padėkime išsipildyti svarbiausiai vaikų svajonei – būti mylimiems.
Jurgita Lesnickienė