Nuo sausio klaipėdiečiai ir Gargždų gyventojai nebeteks galimybės už vandenį nemokamai atsiskaityti „Lietuvos pašto” skyriuose.
AB „Klaipėdos vanduo” vadovas Leonas Makūnas teigia, kad paštininkų paslaugų bendrovė yra priversta atsisakyti, nes kitaip labai smarkiai išaugtų įmonės kaštai ir reikėtų branginti vandenį.
Valstybinės įmonės „Lietuvos paštas” generalinis direktorius Jonas Šalavėjus savo ruožtu tvirtina, kad vandentiekininkams pasiūlyti naujieji paslaugos įkainiai yra ekonomiškai pagrįsti. Kartu jie esą panaikins iki tol egzistavusią neteisybę, kai vienos komunalines paslaugas teikiančios įmonės iš dalies kompensuodavo kitų bendrovių išlaidas.
Pabrangtų vanduo
Kartu su sąskaitomis už lapkritį sunaudotą vandenį „Klaipėdos vandens” abonentus šią savaitę pasiekė bendrovės administracijos parašytas laiškas.
Jame informuojama, kad nuo 2006 metų sausio 1 dienos „Lietuvos paštas” nutraukia iki šiol galiojusią sutartį su uostamiesčio vandentvarkininkais. Pagal ją „Klaipėdos vandeniui” skirtos gyventojų įmokos pašto skyriuose buvo priimamos nemokamai, o vandentvarkininkams ši paslauga kainuodavo po 56 centus už kiekvieną įmoką.
„Nebegalime taikstytis su dirbtinai mums primetamomis sąlygomis, kurių pasekmes pajaus visi vandens vartotojai per vandens kainos didėjimą”, – rašo įmonės administracija.
„Klaipėdos vandens” generalinis direktorius L. Makūnas vakar dienraščiui teigė, jog naujos sutarties su „Lietuvos paštu” jo vadovaujama bendrovė nesudarys.
„Dar vasarą paštininkai siūlė naujos sutarties sąlygas, pagal kurias už vieną įmoką bendrovei būtų reikėję mokėti 1,2 lito. Neseniai „Lietuvos paštas” pateikė naujus tarifus – 85 centai už vienos įmokos priėmimą ir po 15 centų už kiekvienos sąskaitos eilutės duomenų tvarkymą. Mūsų įmonės Pardavimų departamento skaičiavimais, šiuo atveju už vienos įmokos priėmimą mums tektų sumokėti beveik 2 litus”, – aiškino L. Makūnas.
„Tarifai – ekonomiškai pagrįsti”
„Lietuvos pašto” generalinis direktorius Jonas Šalavėjus teigia, kad iki šiol galioję tarifai komunalinių paslaugų įmonėms už gyventojų mokesčių priėmimą paštuose buvo neteisingi.
„Kai gyventojai atsiskaitinėdavo už visas paslaugas pagal bendrą knygelę, vienos įmonės už tokį pat darbą mokėdavo daugiau, nes iš visų buvo imamas vienodas mokestis – 1,3 proc. nuo pervedamos sumos. Taigi, šilumininkai, energetikai, kuriems gyventojai moka žymiai didesnes sumas, taip tarsi finansuodavo vandentvarkininkus ar šiukšles išvežančias bendroves”, – aiškino J. Šalavėjus.
Anot jo, dabar „Lietuvos paštas” visoms įmonėms siūlo vienodus tarifus, tad, pavyzdžiui, šilumininkų išlaidos mokant už įmokų priėmimą pašto skyriuose sumažės apie 40 proc.
„Visų pirma mūsų siūlomi tarifai yra žymiai mažesni nei taikomi bankuose. Be to, jie yra ekonomiškai pagrįsti, nes kitaip jų netvirtintų susisiekimo ministras. Taip pat labai dažnai pamirštama, jog nors mes valstybinė įmonė, bet nesame socialinių paslaugų teikėjai. Mes taip pat verslo įmonė, kitąmet negausianti jokių dotacijų iš biudžeto”, – sakė pašto vadovas.
Jis neigia kalbas, kad įvedant naujus tarifus siekiama pagerinti finansinę „Lietuvos pašto” padėtį prieš galimą įmonės privatizaciją.
„Siūlomi tarifai tikrai nesukraus jokių turtų. Apie įmonės privatizaciją kalbėti ankstoka – Europos Sąjungos valstybėse pašto monopolio žadama pradėti atsisakyti nuo 2009 metų”, – sakė pašnekovas.
Ieško išeičių
L. Makūno duomenimis, dauguma šalies vandentvarkos įmonių ruošiasi atsisakyti „Lietuvos pašto” paslaugų.
„Šiaulių vandentvarkininkai skelbia konkursą dėl mokesčių priėmimo. Kolegos iš Kauno taip pat nesiruošia pasirašyti naujosios sutarties. Kaimiškuose rajonuose vandenį tiekiančios įmonės derisi su kredito unijomis, seniūnijomis”, – pasakojo „Klaipėdos vandens” vadovas.
Bendrovės „Vilniaus vandenys” finansų direktorės Danutė Neverbickienė „Vakarų ekspresą” taip pat patikino, kad ši įmonė nesiruošia pasirašyti sutarties su „Lietuvos paštu”.
„Tai mums papildomai atsieitų apie milijoną litų per metus”, – sakė D. Neverbickienė.
Siūlo tiesioginį debetą
„Klaipėdos vandens” vadovas tuos įmonės abonentus, kurie iki šiol už vandentvarkininkų paslaugas atsiskaitydavo pašto skyriuose, ragina sudaryti tiesioginio debeto sutartį. Norint ją sudaryti, žmogus turi turėti pinigų banko sąskaitoje.
„Sudarius sutartį mūsų įmonės specialistai patikrina, kiek gyventojas vidutiniškai per mėnesį suvartoja vandens ir per sutarties galiojimo laikotarpį bankas iš kliento sąskaitos kas mėnesį nuskaitys fiksuotą pinigų sumą. Pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui, ją pratęsiant arba nutraukiant daugiau vandens sunaudojęs gyventojas primokėtų reikiamą sumą, o jei būtų permokėjęs, jam būtų grąžinami pinigai”, – pasakojo L. Makūnas.
Anot jo, pasirašiusieji tiesioginio debeto sutartis kas mėnesį gautų sąskaitas, kuriose matytų, kiek nuskaityta pinigų iš jų sąskaitos.
„Taip pat įmokas ir toliau bus galima nemokamai sumokėti mūsų įmonės kasose, naudojantis internetinės bankininkystės paslaugomis ar bankų skyriuose”, – sakė pašnekovas.
Debetas – kai kur nemokamas
„Vakarų ekspresas” didžiųjų šalyje veikiančių bankų informacijos skyriuose pasiteiravo, kiek šiuo metu kainuoja „Klaipėdos vandens” siūlomos tiesioginio debeto paslaugos arba atsiskaitymas už komunalines paslaugas naudojantis internetinės bankininkystės paslaugomis.
Vilniaus banke tiesioginio debeto paslauga kainuoja 40 centų, įmokos pervedimas naudojantis internetinės bankininkystės paslaugomis į sąskaitą tame pačiame banke atsieina 80 centų, o į sąskaitą kitame banke – litą.
Banke „Nord/LB” periodiniai vidiniai mokėjimai apmokestinami 1,5 lito suma, o į kitą banką – 3 litais. Internetinės bankininkystės paslauga kainuoja po 80 centų už pervedimą.
„Hansabanke” tiesioginis debetas už komunalines paslaugas gyventojams yra nemokamas. Nieko nekainuoja atsiskaitymas už šias paslaugas ir internetu. Tokios pat internetinės bankininkystės sąlygos mokant už komunalines paslaugas yra taikomos ir „Parex” banke. Tiesioginis debetas šiame banke kainuoja litą.
„Sampo” banke lėšų pervedimas tiesioginiu debetu į šiame banke esančią sąskaitą klientui kainuoja 1,5 lito, o į sąskaitą kitame banke – du litus. Viena mokėjimo operacija internetiniame banke čia kainuoja 80 centų.
Martynas Vainorius