Taikos simboliai sukėlė gyventojų karą

Pietinėje uostamiesčio dalyje stovinti balandinė kai kuriuos klaipėdiečius verčia abejoti valdžios sugebėjimu palaikyti mieste tvarką.

Nors jau kone prieš dvejus metus daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai dėl netikėtai išdygusio statinio skundėsi policijai, statybos inspektoriams ir Savivaldybės administracijos tarnautojams, nelegaliai pastatyta balandinė stovi iki šiol.

Tiesa, balandinės savininkas Gedeminas Vaitkus tikina, jog viskas yra suderinta su reikiamomis institucijomis, tačiau – ne Klaipėdos, o Vilniaus. Vis dėlto balandžių augintojas sutinka, kad jis, gerindamas sąlygas savo augintiniams, kai kurias reikiamas institucijas aplenkė.

Apšvietė balandžius

Į „Vakarų ekspreso” redakciją kreipėsi šalia balandinės gyvenantys klaipėdiečiai. Jie pastebėjo, kad pastaruoju metu iš Vingio gatvės 4-ojo namo trečiojo aukšto į balandžių buveinę buvo nutiestas elektros kabelis. Gyventojai sunerimę, kad toks „improvizuotas” elektros laidų tiesimas gali būti pavojingas. Esą uostamiestyje siaučiant stipriems vėjams, savavališkai nutiestas laidas gali bet kada nutrūkti ir užkristi ant praeivių.

Minėtą namą administruojančios bendrijos pirmininkas Juozas Eitutis, su namo elektriku apžiūrėjęs nutiestą laidą, konstatavo, kad jis gali būti pavojingas, juolab kad tai nėra suderinta su valstybine energetikos inspekcija. Į pastarąją pirmininkas žadėjo kreiptis raštu.

„Dar nesuderinau, bet suderinsiu”, – pripažino „Vakarų ekspresui” G. Vaitkus. Jis tikino, kad laidą iš jo buto į balandinę nutiesęs elektrikas viską darė pagal reikalavimus – laidas nutiestas ant specialaus troselio, todėl esą tai tikrai negali kelti jokio pavojaus praeiviams.

Elektros, pasak G. Vaitkaus, prireikė balandinei apšviesti. Elektros energiją jis į balandinę tiekia iš savo buto, tad gyventojai esą gali būti ramūs, kad jis jos nevagia.

Teršia kiti paukščiai

Jau dvejus metus pietinėje miesto dalyje tarp daugiabučių stovinti G. Vaitkaus balandinė ne kartą buvo tapusi šalia gyvenančių klaipėdiečių kivirčų priežastimi.

Pasak J. Eitučio, žmonės susiskirstė į dvi stovyklas – vieni keikia balandininką ir teigia, kad jo augintiniai teršia balkonus, kiti sako, kad balandžių kaimynystė jiems netrukdo.

G. Vaitkus teigia, jog kai kurie gyventojai ant jo pyksta visai be pagrindo ir patikino, kad balkonus teršia ne jo augintiniai, o laukiniai balandžiai ir kirai. Jis „Vakarų ekspreso” žurnalistams net pademonstravo, kaip iš balandinės išleisti paukščiai ilgai suka danguje ratą, o vėliau visi sugrįžta į balandinę.

„Jei nors vienas balandis nutūptų ant daugiaaukščio stogo ar balkono, mano balandinę galėtų iš karto uždaryti. O kai kurių pensininkų teiginiai, neva mano balandžiai atima iš jų orą, atrodo mažų mažiausiai juokingi”, – sakė jis.

Laikinas statinys?

Tuo tarpu J. Eitutis stebisi, kaip miesto teritorijoje išdygę keisti statiniai niekam neužkliūva. Pasak jo, vos prasidėjus balandinės statyboms, gyventojai kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją. Valdininkai tuomet jiems atsakė, kad balandinė yra nesudėtingas laikinas statinys, tad jam statyti leidimo esą nereikia, visas kilusias problemas turėtų spręsti Savivaldybės administracijos darbuotojai.

„Taip išeina, kad ir aš galiu prie daugiabučio pasistatyti metalinį garažą ir man nereikės jokių leidimų, nes tai – laikinas statinys?” – svarstė J. Eitutis.

G. Vaitkus nesutiko, kad jo balandinė nelegalus statinys. Jis parodė Valstybinio statybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo V. Parčiausko praėjusių metų birželio mėnesį pasirašytą dokumentą. Jame rašoma, kad „…naminių balandžių laikymo sąlygos, dienos režimas ir fiziologinės savybės netrukdo miestų senųjų ir naujųjų gyvenamųjų rajonų gyventojams. Todėl neprieštaraujama, kad tipinės balandinės naminių balandžių laikymui būtų statomos miestuose, kiekvienu konkrečiu atveju statybos vietą suderinus su miesto architektu, bet ne arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo gyvenamųjų namų ar visuomeninių pastatų”.

Paklaustas, ar suderino statinio projektą su miesto architektu, G. Vaitkus sakė viską derinęs su vilniečiais, mat su klaipėdiečiais esą neįmanoma susikalbėti.

Paliko ramybėje

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai balandininkų atžvilgiu buvo nusiteikę palankiai. Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Regina Šolienė prisiminė, kad prieš pusantrų metų teko išklausyti gyventojų skundų dėl G. Vaitkaus balandžių. Tačiau balandininkas įtikino valdininkus, kad jo augintiniai miesto neteršia, tad jį paliko ramybėje.

Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėja Lilija Misiulienė pabrėžė, kad jų skyrius nevykdo savavališkų statinių prevencijos, tai esanti Klaipėdos apskrities administracijos specialistų kompetencija. Be to, pasak jos, visų pirma dar reikia įrodyti, kad tai yra savavališkas statinys.

Ji prisiminė, kad Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė prieš metus bandė parengti taisykles dėl balandinių nukėlimo, tačiau jos kol kas užstrigo.

Pasak pačios I. Šakalienės, balandininkais susirūpinama tik tuomet, kai jais skundžiasi gyventojai. „Jei gaunam skundą, einam ir tvarkom. Juk mes negalime mieste visų balandinių sužiūrėti”, – toks lakoniškas buvo valdininkės atsakymas.

Paskiepijo

Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytoja Ilona Urbutienė pastebėjo, kad Klaipėdoje nėra nė vienos legalios balandinės, todėl šios tarnybos specialistai neprivalo jų prižiūrėti.

Tačiau, pasak jos, kadangi uostamiestyje yra įsikūręs dekoratyvinių paukščių augintojų klubas, jie yra įspėti, kad paukščius būtina saugoti nuo pastaruoju metu pasaulyje plintančio paukščių gripo.

G. Vaitkus, taip pat priklausantis šiam klubui, sakė kiekvieną mėnesį privačiai pasikviečiantis veterinarą, kuris ir patikrina balandžius, ir paskiepija.

Augina palėpėje

Klaipėdos apskrities dekoratyvinių paukščių augintojų klubo pirmininko Juozo Pocevičiaus žiniomis, iš viso apskrityje yra per 50 balandžių augintojų. Klaipėdoje tarp daugiabučių stovi 6 balandinės. Kiti paukščius laiko palėpėse, balkonuose.

Pats J. Pocevičius balandžius sakė auginantis devynaukščio namo, esančio Vyturio gatvėje, palėpėje. Anot jo, toks paukščių laikymas neatitinka jokių reikalavimų, tačiau, kadangi gyventojai nesiskundžia, jis tuo piktnaudžiauja jau 25-erius metus.

„Negaliu atsisakyti tokio malonumo

Vieni medžioja, kiti žvejoja, o mes šitaip gamtą mylim”, – sakė J. Pocevičius.
Edita Užkuraitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Taikos simboliai sukėlė gyventojų karą"

  1. vidas

    Kas pažįsta dekor. paukščių augintoją Voldemarą B., PASKAMBINKITE 867420801, DĖL KNYGOS IŠLEIDIMO.

Komentuoti: vidas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.