Diskusijos apie medikamentinį abortą persikėlė į ministeriją

Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtas pasitarimas apie medikamentinį nėštumo nutraukimą. Jis nėra įteisintas Lietuvoje, tačiau jau nebe pirmi metai, kaip to aktyviai siekiama. Už moterų teisę į šį nėštumo nutraukimo būdą kovoja nevyriausybinė organizacija. Ji, o ne medikai, inicijuoja diskusijas siaurame rate, tačiau jose viešumo vengiama, o neigiami aspektai nutylimi.

Organizatoriai – neaiškūs

Apie ministerijoje rengiamą pasitarimą prie apskrito stalo „Reprodukcinė sveikata. Medikamentinis abortas”, oficialiai nebuvo pranešama niekur. Panorus užsiregistruoti ir jame dalyvauti žurnalistams, buvo atsakyta neigiamai: jis esąs uždaras.

Darbotvarkėje parašyta, jog pasitarimo rengėjai – Pasaulio sveikatos organizacijos Lietuvos biuras, Sveikatos apsaugos ministerija bei Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija. Ministerijos atstovai tikino, kad jie čia nė prie ko. Pasaulio sveikatos organizacijos Lietuvos biuro darbuotojai aiškino, esą jie prirašyti prie organizatorių tik dėl to, kad į pasitarimą buvo pakviesta PSO ekspertė.

Pagrindinis iniciatorius, kaip ir kitų ligi šiol rengtų diskusijų bei konferencijų apie medikamentinį abortą – nevyriausybinė organizacija Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija.

Ji prieš kelerius metus sugebėjo šia tema konferenciją suorganizuoti net pačiame Seime, radusi ten užtarėjų, dėl to vėliau kilo nemenkas skandalas. Dabar jai pavyko prasiskverbti ir į ministeriją.

Negausią pasitarimo dalyvių auditoriją, be kelių lektorių iš užsienio, sudarė dar keletas gydytojų akušerių-ginekologų, keli ministerijos atstovai (Motinos ir vaiko sveikatos poskyrio vedėja Aušrutė Armonavičienė bei Viktoras Meižis, Užsienio ryšių skyriaus vedėjas). Dalyvavo ir Valstybinio medicininio audito inspekcijos direktorė Ramunė Navickienė bei Farmacijos departamento vadovas Linas Mažeika.

Kita dalis – asociacijos vadovai ir nariai, keletas kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų. Dar dalyvavo parlamentarė Birutė Vėsaitė, Seimo Visuomenės plėtros, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinės grupės narė, mananti, jog ir Lietuvos moterys turi teisę rinktis visus saugius nėštumo nutraukimo būdus, todėl apie tai reikia diskutuoti.

Neigiami aspektai nutylėti

Diskusijos gal ir neblogas dalykas, tik krenta į akis, jog labai jau jos vienpusiškos. Visos 3 lektorės iš užsienio, skaičiusios pranešimus – PSO reprodukcinės sveikatos ir tyrimų biuro patarėja Europai Gunta Lazdanė, Medikamentinio aborto konsorciumo koordinatorė Rodika Komendant ir profesorė iš Švedijos Kristina Gemzel Danielson kalbėjo vien apie medikamentinio aborto pranašumus, vos puse lūpų užsimindamos apie galimas komplikacijas.

Vienbalsiai tikinta, jog komplikacijos esančios kur kas mažesnės, nei nėštumą nutraukiant chirurginiu ar vakuuminės absorbcijos metodais. Ir metodas toks patogus, turi tiek daug pliusų ir tiek mažai minusų, kad moterys visose šalyse, kuriose jis įteisintas, renkasi vis dažniau.

Buvo vardijama, kur ir kada jis įteisintas, įregistravus mifepristoną, medikamentiniam abortui atlikti būtiną vaistą. Pirmiausiai (ir nieko stebėtino) tai įvyko 1998 metais Prancūzijoje, šalyje, kurios kompanija gamina vieną medikamentų, naudojamų šios rūšies abortui atlikti. Kiek vėliau Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje, dar 11 Europos šalių, Rusijoje, Ukrainoje, užpernai Estijoje.

Gimtojoje PSO patarėjos G.Lazdanės Latvijoje kaip ir Lietuvoje jis dar neįregisiruotas. Dėl to jai apmaudu: kodėl prancūzės gali nutraukti nėštumą nurijusios tabletę, o lietuvės ar latvės – ne (preparatai medicininiam abortui Latvijoje registruoti, bet pati procedūra dar neatliekama).

Paklausta, ar nemano, kad metodas kelia didesnį pavojų moters sveikatai nei kiti, nes nėštumo nutrūkimo momentu ji paprastai nėra medikų priežiūroje, ji atsakė: „Gyvenimas irgi pilnas pavojų. Visur tyko rizika. O medikamentinis abortas – mažiausiai pavojingas lyginant su kitais nėštumo nutraukimo būdais”.

Neskuba įteisinti

Medicininio audito inspekcijos vadovei R.Navickienei, dalyvavusiai pasitarime, rūpi, ar įteisinus šį metodą būtų užtikrinta paslaugos kokybė, moters saugumas: „Kontroversiškų aspektų yra daug. Lemiamą žodį turėtų tarti medikai, įvertinę visus saugumo aspektus”.

Ji mano, kad svarbus klausimas – suteikti moterims pakankamai informacijos, kad nenukentėtų naudodamos nelegaliai į Lietuvą patekusius nėštumui nutraukti skirtus vaistus. Kitas dalykas – šis metodas brangus, kažin ar daugelis moterų už jį galėtų susimokėti.

Ministerijos atstovės A.Armonavičienės supratimu, pirmiausiai reikėtų pasiklausti moters nuomonės: „Moteriai reikia suteikti išsamią informaciją apie šį metodą. Manau, jokia diskusija negali vykti neinformuojant visuomenės. Reikėtų atlikti tyrimą, išsiaiškinti, kiek apie tai moterys turi žinių, kokie jų pageidavimai, ir po to kalbėti apie tolesnius žingsnius. Taigi dar laukia ilgas kelias”.

Pasitarime dalyvavęs Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos narys Gediminas Mečiejus sako, kad daugelis mokslinių studijų rodo, jog metodas saugus, patogus pacientėms. Jei įstatymai joms suteikia teisę nutraukti nėštumą, kodėl jos negali rinktis visų metodų?

Kauno zonos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentui Eimantui Švedui yra tekę gyventi ir dirbti Švedijoje, todėl jam ne paslaptis ne itin palankus tenykštės bendruomenės požiūris į medikamentinį abortą. Buvo atvejų, kai medikamentinis abortas tapo moterų mirties priežastimi. Jų pasitaikė ir kitose šalyse. Yra ir daugiau įvairių rizikos faktorių.

„Manau, kad saugesnis yra chirurginis nėštumo nutraukimo būdas. Kai jis atliekamas profesionaliai, laiku, gydymo įstaigoje, operacinėje, pacientei joks pavojus negresia”, – aiškina specialistas. Tad kam ta nereikalinga rizika, kuri neišvengiama įteisinus medikamentinį abortą?

E.Švedo teigimu, įteisinti šį metodą suinteresuoti gydytojai, nes taip jie nusiima atsakomybę nuo savo pečių, ji perkeliama moteriai, kuriai teks iškentėti skausmą, vienai išgyventi vaisiaus netektį. Ir, žinoma, farmacijos kompanijos, kurioms svarbu, kad apie 400 litų kainuojantis preparatas būtų įregistruotas ir neštų pelną.

Vertina kaip spaudimą

Šių metų spalio pabaigoje sveikatos apsaugos ministrui Žilvinui Padaigai buvo išsiųstas Reprodukcinių teisių centro, įsikūrusio JAV, raštas, kuriame vėl kalbama apie metodo saugumą, populiarumą, moterų teisės rinktis užtikrinimą. Jame ministerija raginama peržiūrėti poziciją medikamentinio aborto įteisinimo atžvilgiu.

2002 metais ministerija buvo sudariusi komisiją, kuri nagrinėjo mifepristono registravimo Lietuvoje klausimą. Jos nariai absoliučia balsų dauguma nusprendė, kad jį registruoti netikslinga.

Ž.Padaiga anksčiau yra sakęs, kad, kiek yra susipažinęs su situacija, medikamentinis nėštumo nutraukimas ir jį sukeliantys vaistai nėra labai saugūs, yra šalutinių poveikių. Jo manymu, pirmiausiai reikėtų gerai išstudijuoti poveikį, taikymą kitose šalyse bei kitus šio metodo aspektus.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Stakišaitis konferenciją, surengtą ministerijoje, vertina kaip spaudimą valstybinėms institucijoms, kad medikamentinis abortas Lietuvoje būtų įteisintas.

„Tai eilinė Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos iniciatyva. 2002 metais jai netgi buvo pavykę tuometinį sveikatos apsaugos ministrą Juozą Oleką su grupe kitų aktyvių šio metodo propaguotojų nuvežti į reklaminę konferenciją Paryžiuje. Šiandien ji pasitelkė į pagalbą Pasaulio sveikatos organizacijos atstovus”, – sako D.Stakišaitis.

Jis įsitikinęs, jog medikamentinis abortas mažiau saugus nei chirurginis. Ir primena, kad 2004 ir 2005 metais JAV maisto ir vaistų administracija paskelbė apie mifepristono vartojimo abortams saugumą. Joje nurodoma, kad gauta pranešimų apie sunkių bakterinių infekcijų, užsitęsusio kraujavimo, trūkusio negimdinio nėštumo ir mirties, įskaitant nuo sepsio, atvejus.

Nutarta preparato charakteristiką papildyti nauja informacija apie pavojingas komplikacijas bei riziką.

Giedrė Budvytienė