Praėjusią savaitę Rusijoje kilo skandalas paaiškėjus, kad iš 35 metų nuolatinės donorės paimtas kraujas, kurio produktai po to perpilti mažiausiai 208 ligoniams, buvo užkrėstas ŽIV. PB pabandė išsiaiškinti, ar taip galėtų atsitikti Panevėžyje esančiame Kraujo centre.
Rusijos Voronežo mieste ŽIV užkrėstas kraujas galėjo būti perpiltas 208 vietos ligoninės pacientams. Kaip tvirtino Voronežo srities vyriausiasis sanitarijos gydytojas Michailas Čiubirko, jau išaiškinti 70 žmonių, kuriems buvo perpiltas kraujas. Kraujas, kuriame aptikta ŽIV infekcija, srities perpylimo stotyje buvo paimtas iš 35 metų moters – nuolatinės donorės.
Skandalas kilo, kai žmogaus imunodeficitu užkrėstas kraujas Voronežo ligoninėje buvo perpiltas kūdikio susilaukusiai motinai. Specialistai dar tiria, ar gimdyvė ŽIV užsikrėtė tikrai per donorės kraują. Ar potencialiai mirtiną virusą motina perdavė kūdikiui, gali paaiškėti tik per kitus pusę metų. Tiksli diagnozė, ar vaikas užkrėstas ŽIV, bus įmanoma nustatyti, kai mažyliui sukaks pusantrų metų.
Incidento Rusijoje atgarsiai sukėlė nerimo bangą ir aplinkinėse valstybėse. Lietuvoje, oficialiais duomenimis, ŽIV nešiotojų gruodžio 2 dieną buvo užregistruota 1092 – 960 vyrų ir 132 moterys. Daugiausia užsikrėtusiųjų šiuo metu gyvena uostamiestyje. Jų ten – 314. Sostinėje ŽIV nešiotojų yra 140, Kaune – 44, Šiauliuose – 39. Kituose šalies miestuose ŽIV nešiotojų yra 458.
Panevėžyje registruoti šeši ŽIV infekuotieji.
Kraują būtinai tiria
Panevėžio kraujo centro (KC) vedėja Rita Vaitkienė PB patikino, kad visų donorų kraujas tikrinamas kiekvieną kartą jį imant.
„Nesvarbu, kiek kartų donoras duos kraują, – ar vieną, ar keletą kartų, kiekvienąkart imant kraują imamas ir mėginys. Laboratorijoje nustatoma, ar žmogus nėra ŽIV nešiotojas. Taip pat nustatoma, ar žmogus neserga hepatitu B ir C. Ir, žinoma, ar neserga sifiliu. Tokie kraujo tyrimai privalomi, ir juos atliekame visada”, – sakė KC vadovė.
R.Vaitkienės teigimu, kraujo mėginių tyrimai laboratorijoje visada padeda išaiškinti minėtų ligų nešiotojus.
„Sudėtingiau nustatyti ŽIV nešiotoją, jei jis užsikretė neseniai, – pripažino KC vedėja. – Turi praeiti tam tikras laikas, kol žmogaus kraujyje atsiranda atitinkamas kiekis antikūnų. Šį laikotarpį vadiname lango periodu. Tik jam praėjus galima nustatyti, ar donoro kraujas yra užkrėstas”.
Nemokamai duodantieji ligų neslepia
Pasak R.Vaitkienės, labai svarbu, kad donoras pasakytų apie persirgtas ligas, turėtus kontaktus su infekuotais asmenimis.
„Dažniausiai apie save kalba tie, kurie į Kraujo centrą ateina kraujo duoti nemokamai. Jie neslepia persirgtų ligų, turėtų santykių. Jų motyvacija kitokia. Duodantieji kraują mokamai dažniausiai slepia ligas, narkotikų vartojimą”.
Lietuvoje donorų kraujas dėl ŽIV antikūnų pradėtas tirti 1987 metais. Pasak R.Vaitkienės, Panevėžio kraujo centro laboratorijoje kraujo mėginiai dabar tiriami vadovaujantis Europos Sąjungos nustatytais reikalavimais.
Tačiau centro vedėja nuramino, kad ŽIV infekuotuoju po kraujo perpylimo Lietuvoje tapti gali vienas žmogus per aštuonerius metus. „Šimtu procentų garantuoti, kad negalima tapti ŽIV nešiotoju, negalima”, – pridūrė specialistė.
Tikimybė užkrėsti žmogų ŽIV perpylus kraują siekia iki 95 procentų.
ŽIV diagnozuotas vienuolikai donorų
Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose pabrėžiama, kad neatlygintinos, altruizmu grindžiamos donorystės plėtra – gerokai efektyvesnis būdas sumažinti kraujo perpylimų metu perduodamų infekcijų grėsmę negu donorų kraujo tyrimai. Tai iš dalies patvirtina ir statistika.
Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje iš viso kraujo donorystės įstaigose nustatyta 15 ŽIV infekcijos atvejų. Iš minėtų 15 žmonių vienuolikai ŽIV buvo nustatyta, kai jie pirmą kartą kreipėsi į donorystės įstaigą ir ketino tapti mokamais donorais.
Už kraujo perpylimą nemažiau pavojinga yra ir organų transplantacija, nors visi organų ir audinių donorai tiriami dėl ŽIV. Saugumą persodinant organus ar audinius apsunkina ŽIV infekcijai (bei kitoms virusinėms infekcijoms) būdingas jau minėtas inkubacinis periodas – vadinamasis langas. Mat pirmąsias tris savaites po užsikrėtimo įprastais tyrimo metodais dar negalima nustatyti ŽIV antikūnų.
Raimonda Mikučionytė