Pavakare surengtoje spaudos konferencijoje kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas paskelbė, kam iš šalies kūrėjų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komitetas skyrė prestižinius valstybės apdovanojimus.
Nacionalinės premijos teikiamos nuo 1989-ųjų už reikšmingiausius pastarųjų penkerių metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius.
Devynetuke – L.Oržekauskienė ir G.Varnas
Prozininkas Juozas Aputis pelnė Nacionalinę premiją už savitą praeities ir dabarties jungtį bei humanistinę poziciją knygoje „Vieškelyje džipai”, rašytoja Jurga Ivanauskaitė – už atvirumą pasauliui bei jo įvairovei knygoje „Tibeto mandala” ir romanuose, dailininkė Ksenija Jaroševaitė – už krikščioniškojo dvasingumo tradicijos įprasminimą skulptūrose, kompozitorius Vytautas Laurušas – už stambių formų ir kamerinius muzikos kūrinius. Poetui Aidui Marčėnui apdovanojimą atnešė klasikinių vertybių ir šiuolaikiškumo dermė eilėraščių knygose „Dėvėti”, „Žmogaus žvaigždė”, „Pasauliai”, kino režisieriui Arūnui Mateliui – dokumentinis filmas „Prieš parskrendant į Žemę”, dirigentui Robertui Šervenikui – lietuvių kompozitorių simfoninių veikalų premjeros bei brandžios klasikinės ir šiuolaikinės muzikos interpretacijos.
Kauniečiams ypač maloni žinia, kad Nacionaline premija įvertinta dailininkės tekstilininkės Laimos Oržekauskienės kūryba ir Kauno valstybinio dramos teatro meno vadovo Gintaro Varno spektakliai, sukurti šiame teatre, – „Tolima šalis”, „Portija Koglen”, „Merlinas, arba nusiaubta šalis”, „Nusikaltimas ir bausmė”.
Kauniečių sąrašas ilgėja
Tuoj po apdovanojimo mobiliuoju telefonu pavyko pakalbinti Gintarą Varną. 43 metų režisierius „Kauno dienai” sakė: „Kad esu tarp kandidatų šiam reikšmingam apdovanojimui, girdėjau prieš kelias dienas, o galutinį sprendimą sužinojau tada, kaip ir visi, – perskaičius komiteto protokolą. Man labai džiugu, kad tokio įvertinimo susilaukė mano pastarųjų penkerių metų spektakliai, sukurti Kaune. Juos aš laikau svarbiausiais pastarajame savo kūrybos etape”.
Nuo 1989-ųjų aukščiausiais valstybės dėmesio ženklais įvertintų menininkų sąraše iki šiol buvo aštuoni kauniečiai: fotomenininkas Romualdas Požerskis (1990), choro dirigentas Petras Bingelis (1993), fotomenininkas Aleksandras Macijauskas (1995), kompozitorius Vidmantas Bartulis (1998), poetas Donaldas Kajokas ir aktorė Jūratė Onaitytė (1999), skulptoriai Leonas Strioga (2001) ir Robertas Antinis (2002).
Šalia regalijų – 42,5 tūkst. litų
Laureatų vardai jau žinomi, o regalijomis ir pinigais jie bus apdovanoti iškilmingoje aplinkoje per Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šventę – Vasario 16-ąją. 1999 metais priimtu Vyriausybės nutarimu nustatytas premijos dydis – 340 minimalių gyvenimo lygių. Menininkai šalia laureato diplomo, ženklo gaus po 42 tūkstančius 500 litų iš valstybės biudžeto.
Žinią, kas taps išrinktaisiais, iki paskutinės akimirkos gaubė paslaptis. Mat prestižinius apdovanojimus skiriančio komiteto veiklos taisyklėse numatyta, kad pretendentų pavardės oficialiai neskelbiamos.
Kolegų kūrybą vertino Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto nariai: literatūros kritikas Valentinas Sventickas (pirmininkas), rašytoja Onė Baliukonė, literatūrologė Viktorija Daujotytė, muzikologė Rūta Gaidamavičiūtė, dailėtyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, kultūrologas Laimantas Jonušys, dailininkas Bronius Leonavičius, teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė, fotografijos meno specialistė Agnė Narušytė, architektas Kęstutis Pempė, kino kritikė Živilė Pipinytė, dirigentas Saulius Sondeckis, teatro režisierė Adelė Tamulevičiūtė ir vieninteliai du ne sostinės atstovai – kauniečiai kompozitorius Vidmantas Bartulis ir dailėtyrininkė Rasa Andriušytė-Žukienė.
Rūta Kanopkaitė