Populiariausių pasaulio automobilių lenktynių „Formulė-1” žiūrimumas tarp Baltijos šalių Lietuvoje yra mažiausias. Lietuviai, skirtingai nuo latvių ar estų, mieliau rinkosi serialus ar sveikinimo koncertus nei tuo pat metu rodomas greitųjų bolidų kovas.
Kaip skelbia tarptautinės komunikacijos planavimo agentūros „Initiative” tyrimų duomenys, vidutiniškai vienas „Formulė-1” lenktynių etapas prie TV ekranų (įvertinant ir kartojimus) šiais metais pritraukė tik 128 tūkst. Lietuvos gyventojų (3,7 proc. nuo bendros auditorijos).
2005 m. bendras lenktynių reitingas, lyginant su 2004 m., nukrito puse procento, o Lietuvos žiūrovai dažniau rinkosi tuo pačiu metu transliuojamą muilo operą „Izabelė Sorijano” arba sveikinimų koncertą.
Kitose Baltijos šalyse „Formulė-1” lenktynės kur kas populiaresnės. Latvijoje vidutinis lenktynių reitingas buvo 6,5 proc., o Estijoje – 7,1 proc.
Šalims kaimynėms įdomūs ir skirtingi „Formulės-1” etapai. Lietuvoje žiūrimiausias buvo 4 etapas – San Marino „Grand Prix” lenktynės, prie ekranų pritraukusios 182 tūkst. žiūrovų (5,4 proc.). Tuo tarpu Latvijoje populiariausias etapas buvo Brazilijos „Grand Prix”, o Estijoje – Vokietijos „Grand Prix”, atitinkamai surinkę 207 (9,2 proc.) ir 132 (10,1 proc.) tūkst. aistruolių.
„Skirtingą Baltijos šalių domėjimąsi lenktynėmis greičiausiai lemia autosporto tradicijos, taip pat „Formulės-1” vieta kanalo TV tinklelyje, – sako „Initiative/VIA Lietuva” vadovas Giedrius Butvilas. Pavyzdžiui, Estija visuomet didžiavosi draugyste su kaimynine Suomija, tad nenuostabu, kad aktyviai serga ir už jos tautietį – vieną iš „Formulės-1” lyderių – Kimi Raikkoneną.
G. Butvilas pastebi, kad lietuviai yra išrankesni varžyboms. Lenktynių transliacijos vyko sekmadieniais dienos metu, o šiemet dėl ilgai užsilaikiusio gero oro, tokiu metu matyt daugelis mieliau leido laiką gamtoje, o ne prie televizorių.
„Initiative” tyrimų duomenimis, šiemet visame pasaulyje vidutinis žiūrovų skaičius per etapą, lyginant su 2004 m., sumažėjo 3 proc. Be to, pastebimas paradoksalus faktas, kad, didėjant intrigai varžybose, susidomėjimas lenktynėmis slūgsta.
„Per ilgą Michaelio Schumacherio viešpatavimo laikotarpį daugelis gerbėjų manė, kad jam suklydus, užvirs aršesnė konkurencija ir varžybos taps įdomesnės. Tačiau lyderiui susidūrus su sunkumais, žiūrimumo reitingai ne išaugo, kaip buvo tikėtasi, bet priešingai – ėmė kristi”, – dėsto G. Butvilas.
Aukščiausią 2005 m. „Formulė-1” sezono reitingą (15.9 proc.) pasiekė Suomija, sirgusi už nacionalinį herojų K. Raikokoneną. Tuo tarpu dėl „Ferrari” komandos ir jos lyderio M. Schumacherio nesėkmės Italijoje lenktynes stebėjo net 1.8 mln. žiūrovų mažiau nei pernai, o Vokietijoje – 1.4 mln.
Duomenys rodo, kad „nacionalinio herojaus” sindromo įtaka įvairiose šalyse pasireiškia skirtingai. Pavyzdžiui, ispano Fernando Alonso pergalė pirmenybėse nulėmė net 60 proc. išaugusią Ispanijos žiūrovų auditoriją, tuo tarpu antroji K. Raikkoneno vieta padidino Suomijos žiūrovų skaičių tik 7 proc.
Lenktynių populiarumo reitingus įtakoja ir šalys, kuriose vyksta „Formulė-1” etapas. Pavyzdžiui, 2005 m. Melburno „Grand Prix” vidutinis reitingas buvo 345 proc. didesnis nei vidutinis lenktynių reitingas Australijoje. Tačiau tokiose šalyse kaip Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė „Formulės-1” fanai tokie lojalūs, kad, esant patogiam transliacijos laikui, stebi lenktynes vienodai aktyviai, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jos vyksta.
Lenktynių žiūrimumą taip pat akivaizdžiai lemia laiko zonos. Europoje ir Amerikoje vykstančios varžybos gerokai populiaresnės už rengiamas Azijos ir Ramiojo vandenyno pakrantės šalyse. Mat Melburne, Sepange, Suzukoje ar Šanchajuje vykstančias varžybas Europos bei Pietų Amerikos fanai mato jiems visai nepatogiu laiku – nakties metu arba anksti ryte.
Žiūrimiausių 2005 m. „Formulė-1” etapų trejetuke pirmauja Monrealio „Grand Prix”, prie TV ekranų pritraukusi 53 mln. žiūrovų,. Antra ir trečia vietos atiteko Barselonos „Grand Prix” (50 mln. žiūrovų) ir Imolos „Grand Prix” (49 mln.) žiūrovų.