Pasaulis vis dar stebisi, su kokiu užmoju „naujieji rusai” ilsisi prabangiuose šiltųjų jūrų kurortuose. Pinigų tam jie užsidirba prie šaltosios Baltijos statydami aplinkai pavojingas gamyklas.
Vadovauja iš Maskvos
Jakų, Rimkų ir Ketvergių gyventojai taip ir nepajėgė pasipriešinti plastiko gaminių žaliavos gamyklos „Klai-Pet” statybai. Tarp jų seniai sklandė gandai, kad ją finansuoja rusiškas kapitalas.
Dabar, kvėpuodami iš tos pusės vėjo atnešamais saldokais, gerklę dirginančiais dūmais, jie keikia „rusų mafiją”, nors įmonės šeimininkė – „Neo group” bendrovė iš Lietuvos.
Kaip visada žmonės žinojo daugiau, negu buvo skelbiama visuomenei. Bendrovės „Neo group” (buvusi Nemuno bangos grupė) generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrius Pečkys nuo „Klaipėdos” neslėpė, kad bendrovė priklauso kompanijai „Retal industry”. Bendrovės centrinis biuras įsikūręs Maskvoje, Smolensko skersgatvyje.
Pasiteiravus apie Lietuvos bendrovės ir garsaus rusų verslininko Jakovo Goldovskio ryšius, A. Pečkys atsakė, kad šis verslininkas išties anksčiau valdė Nemuno bangos grupę. Tiksliau, jos šeimininkas buvo J. Goldovskio vadovaujama „Petrochemikal-Holding”. A. Pečkys teigė, kad dabar „Petrochemikal-Holding” – „tik” „Neo group” investicinis portfelis.
Sugadinta reputacija
Nepavyko rasti žinių apie „Retal industry” vadovą Aleksandrą Šišovą. Tačiau jo partnerio Lietuvos investiciniams projektams Jakovo (Jano) Goldovskio pavardę gerai žino rimtų rusiškų leidinių „Komersant” ir „Soveršeno sekretno” skaitytojai.
Šiuo metu Vienoje gyvenantis 43 metų J. Goldovskis 1999-2002 metais vadovavo naftos chemijos korporacijai „Sibur”. Tuometiniai aukščiausi „Gazpromo” vadovai juo visiškai pasitikėjo. J. Goldovskis tuo naudojosi ir laisvai ėmė milijoninius kreditus iš banko, supirkinėjo Rusijos naftos chemijos įmones. Netrukus „Sibur” jų turėjo apie 90.
Kai skola „Gazpromui” pasiekė milijardą dolerių, naujieji jo vadovai J. Goldovskį įskundė Rusijos generalinei prokuratūrai. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Tačiau teismas pripažino tik piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, o dėl grobstymo stambiu mastu ir pinigų „plovimo” – išteisino. Verslininkas buvo nuteistas kalėti vos 7 mėnesius, kuriuos išsėdėjo tyrimo metu.
Smalsūs Jakų ir Rimkų gyventojai tvirtina, kad J. Goldovskis dažnokai lankosi Lietuvoje – čia jis turi draugų valdžios struktūrose. Teigia ir tai, kad jam neva palankus buvęs ūkio ministras Viktoras Uspaskichas. Jeigu visa tai tiesa, tada aišku, kodėl antros pagal galingumą pasaulyje tereftalio rūgšties gamyklos statybai pasirinkta nedidelė Lietuva. O juk jų tėra septynios.
Klaipėdiečių likimas – gargždiškių rankose
Dėl dažnai gendančios įrangos gamybos procesas už Jakų žiedo pastatytoje „Klai-Pet” gamykloje dar nesureguliuotas. Jakų gyventojai jau dabar skundžiasi pietvakarių vėjo iš tos pusės atnešamais saldokais kvapais, nuo kurių peršti gerklę. O kas bus, kai ji pradės veikti visu pajėgumu?
„Kai „Klai-Pet” dar tik buvo pradėta statyti, kalbėjausi su jos atstovais, kurie sakė ieškantys tinkamos vietos rūgšties gamyklai. Tuo metu jie dar neketino įsikurti greta. Teigė, kad pagal šio tipo įmonėms keliamus reikalavimus iki gyvenamųjų namų turi būti ne mažesnis kaip 1500 metrų atstumas. Dabar projektuotojai tvirtina, jog pagal normą pakanka ir 500 metrų. Bet nuo mano namo iki parinktos vietos – kur kas mažiau”, – sakė netoliese esančios sodybos šeimininkas Stasys Gvažiauskas.
Prieš statydama „Klai-Pet” gamyklą, Nemuno bangos grupė gyventojams surengė ekskursiją į analogišką Ispanijos įmonę. Dabar ir „Neo group” tokią kelionę organizavo Klaipėdos rajono tarybos atstovams. Kai rajono taryba svarstė rūgšties gamyklos statybą prie Klaipėdos, vienas jų susigraudinęs pasakojo, kokios ten žydi gėlytės, kaip viskas ekologiška ir saugu.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vadovas Rimantas Pilipavičius taip pat lankėsi ispanų įmonėje. Jis pateikė „geležinį” argumentą: „Ispanija pasaulyje garsėja savo kurortais. Jeigu kenksminga gamyba terštų aplinką, argi poilsiautojai ten važiuotų?”
Tačiau šalia ispanų gamyklos augantys apelsinai į pirmąją kelionę važiavusiems Jakų gyventojams graudulio nesukėlė. „Tenykščiai darbuotojai mus įspėjo, kad nesumanytume jų ragauti”, – pasakojo vienas gyventojas.
Į rajono tarybos posėdį atvykę A. Pečkys ir Lietuvos statybų projektavimo instituto direktorius Jonas Mulevičius taip pat įspėjo, kad jų parvežto tereftalio rūgšties pavyzdžio ragauti neverta. Tačiau davė pauostyti bei išsamiai papasakojo, kaip ji gaminama. Tik nepaminėjo, kad jos gamybai naudojamos tokios sprogios medžiagos, kaip ksilenas, vandenilis, acto rūgštis. Jie tik nusijuokė išgirdę klausimą apie analogiją su Kinijoje sprogusia chemijos įmone.
Rajono taryba dar abejoja, ar leisti institutui imtis programos, kuri įvertintų tereftalio rūgšties gamybos įtaką aplinkai. Tai būtų pirmasis žingsnis sutinkant statyti rūgšties gamyklą, nors prieš ją raštu protestavo 180 Jakų ir Rimkų gyventojų. Šio monstro kaimynystė kelia grėsmę ir pietinės Klaipėdos dalies gyventojams.
Jelena Listopad