„Vonios kambarys turi būti šviesus, gaivus ir steriliai švarus”, – bumbėjau sau po nosimi iš vieno reklaminio lankstinuko įstrigusią frazę. Tuo pačiu metu nuo sienų ir lubų įnirtingai gramdžiau pelėsius. Deja, vonios patalpa blokiniame name per netrumpą savo gyvenimą matė pernelyg daug, kad net ir šveičiama dar galėtų blizgėti ir dvelkti gaiva.
Jau trečią kartą per pusmetį gremždama apipelijusias sienas supratau, kad pribrendo laikas ryžtingam žingsniui: vonios kambarį teks remontuoti. Pinigai fontanais netrykšta, todėl nusprendžiau tik pakeisti sienų, lubų ir grindų apdailą. O vaizdą gadinančius surūdijusius vamzdžius nutariau pamiršti iki geresnių laikų. Visų pažįstamų meistrų klausinėjau, kaip greičiau, pigiau ir patikimiau nudirbti visus numatytus darbus. O jie tik užjaučiamai linksėjo galvą sakydami, kad vonios remontas prilygsta didžiausio mąsto stichinei nelaimei. Ypač, jei gyventojas remonto metu neketina niekur išsikraustyti.
Arvydas Tuskenis, bendrovės „Namučiai” darbų vykdytojas sako, kad suremontuoti seno blokinio namo vonios kambarį nėra labai sudėtinga, jei žmogus gali nusamdyti kvalifikuotus meistrus ir netaupydamas perka geras ir kokybiškas medžiagas.
Giedrė Švažaitė