Rezonansą turėjusi Specialiųjų tyrimų tarnybos byla, kur Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas kaltintas tarnybos pareigų neatlikimu, subliūško.
Prieš A.Kamarauską prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą. Tai, kad vienam iš uosto vadovų nepavyks „prikabinti” nusižengimo, jau beveik aišku buvo rugsėjį, kai Klaipėdos apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti byla. Kai buvo apklausinėjami bylos liudytojai, daugumos jų parodymai buvo palankūs A.Kamarauskui. Bylą nagrinėjusi teisėja Zita Romanovaitė kaltinimą palaikiusio prokuroro prašymu rugsėjo 27 dieną grąžino bylą papildyti.
Dar prieš teismą A.Kamarauskas teigė tikįs, jog kaltinimas jam bus panaikintas. Dabar, kai nutrauktas ir ikiteisminis tyrimas, A.Kamarauskas teigė, kad tas sprendimas jam yra lygiai toks pat geras, kaip ir tai, jei teisme būtų priimtas išteisinamasis sprendimas. Tampymas po įvairias teisines institucijas, kaip prisipažino A.Kamarauskas, jam nebuvo malonus, bet toks yra gyvenimas.
A.Kamarauskas 2002 m. rugsėjį pasirašė aktą, kurio pagrindu bendrovei „Rapasta” už uoste atliktus inžinerinius ir geologinius tyrimus Uosto direkcija sumokėjo 49500 litų. Po kelių mėnesių Lietuvos geologijos tarnyba konstatavo, kad „Rapastos” atlikti tyrimų rezultatai yra klaidingi. Tų tyrimų išvados prieš apmokant nebuvo derintos su Geologijos tarnyba. Vėliau tyrimams atlikti buvo pakviesta bendrovė „Geoprojektas ir Ko”. Rengiant bylą prokurorai priėjo išvadą, kad Uosto direkcija už tuos pačius tyrimus mokėjo du kartus.
Teisme paaiškėjo, kad „Rapastos” ir „Geoprojektas ir Ko” tyrimai nors ir buvo panašūs, tačiau jie buvo atliekami skirtingiems tikslams.
Dar 1998 metais Klaipėdos uoste naujovišku būdu belgai už 30 mln. litų rekonstravo 7, 8 ir 9 krantines. Kai po kurio laiko, kai prie jų reikėjo pagilinti iki 14 metrų, iškilo abejonių, ar nesugrius krantinės. Ekspertais pakviestų Klaipėdos universiteto profesoriaus Vytauto Paulausko ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus Josifo Parasonio nuomonės kategoriškai išsiskyrė. Prie Aplinkos ministerijos buvo sukurta komisija, kuri turėjo įvertinti, ar galima vykdyti gilinimą prie 7,8 ir 9 krantinių.
Komisija rekomendavo Uosto direkcijai sudaryti tyrimų sutartį su „Rapasta”. Vienas iš tyrimų užduoties rengėjų Vilniaus universiteto profesorius Juozas Dundulis teigė, kad komisijai nekilo abejonių dėl „Rapastos” tyrimų tikrumo, ji užduotį atliko teisingai. „Rapastos” pateiktos išvados padėjo komisijai apsispręsti, ką toliau daryti su krantinėmis.
Tačiau tyrimas netiko rekonstruotų krantinių sutvirtinimo projektui parengti. Jame buvo pateikta išvada, kad, perdarant belgų netinkamai rekonstruotas krantines įprastu būdu, kai kalami įlaidai, juos reikėtų kalti į 30-40 metrų gylį. Paprastai Klaipėdos uoste įlaidai kalami į gylį iki 15-20 metrų. Todėl ir prireikė naujų inžinerinių geologinių tyrimų su atskira užduotimi.
J.Dundulis teigė, kad Lietuvos geologijos tarnybos išvados apie tai, kad „Rapastos” tyrimas yra klaidingas, niekuo nepagrįstos. Komisijai jie tiko, todėl nėra pagrindo abejoti jos narių kompetencija, nes joje buvo didelę praktinę ir mokslinę patirtį turintys specialistai.
Ar privalėjo tyrimo išvadas, kurios buvo atliekamos komisijos prašymu, „Rapasta” pateikti Lietuvos geologijos tarnybai? Specialusis techninis reglamentas tai daryti 2002 metais nerekomendavo.
Vidmantas Matutis