Fantastinio filmo režisierius negalėjo susidoroti su oru

Andrew Adamsonas, režisavęs abi „Šreko” ir šiuo metu dirbantis su trečiąja, kurdamas naują filmą „Narnijos kronikos: liūtas, burtininkė ir drabužių spinta” susidūrė su netikėtu iššūkiu. Iki šiol kūręs tik skaitmeninėje erdvėje, jis suprato, ką reiškia filmuoti natūralioje gamtoje. Mat filme be kompiuteriu sukurto stebuklingo Narnijos pasaulio, vaidina ir tikri aktoriai, kurie, atidarę spintos duris, patenka į Narnijos kraštą. „Animacijoje turi nepamiršti menkiausios detalės. Gerai apgalvoji, kur „padėti” kiekvieną lietaus lašelį ar dulkės kruopelytę. Filmuojant tikrą veiksmą, viskas vyksta daug paprasčiau: liepi aktoriui užsidėti šarvus, įduodi kardą į rankas, pasodini ant žirgo, ir jis atrodo kaip tikras kilnus riteris. Viskas tarsi įvyksta savaime, nes aktoriai pagauna akimirką”, – apie animacijos ir filmavimo skirtumus pasakojo A. Adamsonas. Paklaustas, kas jam buvo sunkiausia filmuojant „Narnijos kronikas”, režisierius atsakė, kad daugiausia netikėtumų jam pateikė ne pagrindinius vaidmenis atliekantys vaikai, bet… oras! „Didžiausiu iššūkiu man tapo oras. Kuomet kūriau „Šreką”, man visai nerūpėjo, kas dedasi lauke. Šįkart nuo mano sprendimų priklausė didžiulės filmavimo grupės darbas, tačiau kaip buvo sunku, kai negalėjau įsakyti orui, kuris keitėsi pernelyg dažnai”, – juokavo A. Adamsonas, didžiąją dalį juostos nufilmavęs tolimoje Naujojoje Zelandijoje.