Apginkime girios vilką! Išsiųsk nemokamą e-laišką

Vilkas oficialiai traktuojamas kaip globojama Lietuvos rūšis, tačiau jokio realaus apsaugos statuso neturi. Šiuo metu vilkai nemedžiojami tik jų veisimosi laikotarpiu (nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.), tačiau vilkus tai mažai gelbsti, kadangi dauguma jų nužudoma žiemą, kada lengva susekti pėdsakus. Maža to, kai kurios savivaldybės iki šiol mokėdavo premijas už nušautus vilkus iš gamtos apsaugai skiriamų biudžeto lėšų. Vilkų medžioklei nėra nustatomos kvotos, nereikia licenzijų, kaip kitiems stambiesiems medžiojamiesiems gyvūnams. Vilkai saugomi visoje Europos Sąjungoje, tačiau Lietuvos Respublikos vardu vilkų medžiokle suinteresuoti valdininkai du kartus iškovojo geografinę išimtį, kuri leido ir toliau šaudyti vilkus. Pirmą kartą – ratifikuojant Berno konvenciją dėl Europos laukinės gamtos ir natūraliųjų buveinių apsaugos, antrą kartą – stojant į Europos Sąjungą. Šitokių išimčių Lietuva siekė kartu su Latvija ir Estija. Deja, intensyviai medžiojant, kuomet oficialiai sunaikinama nuo trečdalio iki pusės vilkų populiacijos, visose trijose Pabaltijo šalyse vilkų padėtis tapo kritiška. Jungtinės nevyriausybinės vilkų apsaugos tarybos įsitikinimu, šiuo metu Lietuvos vilkų skaičius vargu ar siekia šimtą.

Padėkite sustabdyti beatodairišką vilkų naikinimą, pasirašykite peticiją, skirtą Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui ir Aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui dėl vilkų medžioklės uždraudimo.

Laiškas Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui ir Aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui „Dėl išimties medžioti Lietuvos vilkus panaikinimo ir vilko (Canis lupus l.), kaip sparčiai nykstančios rūšies, įtraukimo į Lietuvos Raudonąją knygą“

„Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 935 patvirtintoje derybinėje pozicijoje dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje nurodė:

„Lietuvoje gyvena apie 550 vilkų ir jų skaičius pastaraisiais metais stabilus. Vilkai gyvena beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Miškai, kuriuose jie gyvena nuolat, sudaro apie 20 procentų visų miškų. Lietuvoje vilkus leidžiama medžioti, kad būtų reguliuojama jų populiacija, kitaip jie padarytų daug žalos žemės ūkiui. Reguliuojama vilkų medžioklė neturi įtakos jų populiacijos stabilumui.“

Todėl Vyriausybė Lietuvos Respublikos vardu paprašė geografinės išimties leisti medžioti vilkus, kurie Europos Sąjungoje yra saugomi pagal Europos Tarybos direktyvą 92/43/EEB ir pagal Europos laukinės gamtos ir natūraliųjų biotopų apsaugos konvenciją (Berno konvenciją).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jai pavaldžios institucijos vadovavosi labai prieštaringa ir netikslia (medžiotojų atlikta) vilkų apskaita, nenurodė vilkų daromos žalos žemės ūkiui mastų, kadangi jie nebuvo žinomi. Tuo labiau nebuvo įvertinta vilkų teikiama milžiniška nauda žemės ūkiui ir miškų ūkiui, reguliuojant kanopinių žvėrių skaičių, stabdant kai kurių užkrečiamųjų ligų židinių susidarymą, bebrų plitimą ir naikinant invazinius gyvūnus (pvz.: mangutus, sulaukėjusius šunis), kurie daro didelę žalą gyvąjai gamtai. Toks Lietuvos Respublikos Vyriausybės vienpusiškas požiūris rodo ne siekį ištirti ir pateikti realią situaciją, o ginti vilkų medžiokle suinteresuotų grupių interesus, vengiant atsakomybės ir įsipareigojimų saugoti gyvąją gamtą realybėje, o ne tik ataskaitose. Iškovotos geografinės išimties pasekmė – Lietuvos vilkų skaičius nuo derybinės pozicijos pateikimo Europos Sąjungai sumažėjo daugiau negu 5 kartus. Paskutinį kartą toks staigus vilkų skaičiaus kritimas buvo prieš 40 metų, tačiau po to vilkų populiacija atsistatė, kadangi nebuvo intensyvūs kiti aplinkos trikdymo faktoriai – miškų kirtimas ir miškų lankymas. Šiuo metu vilkų gyvenimo sąlygos pasikeitusios ir be medžioklės, kaip pagrindinės jų nykimo priežasties, dar prisideda masinis vilkų buveinių, veisimosi vietų (tinkamų miškų) naikinimas, urbanizacija ir lankymas, keliant triukšmą. Todėl siekdama išsaugoti gyvybingą Lietuvos vilkų populiaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi įgyvendinti visus Gamtinių buveinių ir laukinės gyvūnijos bei augalijos apsaugos direktyvos reikalavimus – ne tik griežtai saugoti pačius vilkus, bet ir įsteigti specialias saugomas teritorijas, kur vilkams būtų užtikrinta ramybė jų veisimosi laikotarpiu.

Raginu Lietuvos Respublikos Vyriausybę garbingai išspręsti vilkų klausimą, nelaukiant Europos Komisijos sankcijų, taip išsaugant gerą valstybės vardą aplinkosaugos srityje.

Prašau Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko pakeisti Vyriausybės nutarimą Nr. 935 ir atsisakyti geografinės išimties dėl vilkų medžioklės. Taip pat prašau įpareigoti įgaliotas institucijas parengti ir įgyvendinti kompensacinį mechanizmą ūkininkams dėl patiriamų nuostolių, nustatyti naminių gyvulių apsaugos nuo stambiųjų plėšrūnų reikalavimus. Šiam tikslui galite pasinaudoti devynerių metų Lenkijos Respublikos patirtimi ir vilkų apsauga užsiimančių organizacijų rekomendacijomis.

Prašau Aplinkos ministro Arūno Kundroto įtraukti vilką (Canis lupus L.) į Lietuvos Raudonąją knygą kaip sparčiai nykstančią rūšį. Taip pat prašau spręsti klausimą dėl Gamtos apsaugos departamento vadovo, tiesiogiai atsakingo už kritišką Lietuvos vilkų populiacijos būklę, tinkamumą eiti užimamas pareigas.“

Lietuvos žaliųjų judėjimas

www.zalieji.lt

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.