Ganyklas drebina kruvini vilkų išpuoliai

Dar pati vasaros pradžia, o gyvulius auginantys Kupiškio rajono Šimonių seniūnijos ūkininkai jau skaičiuoja pirmuosius šiemet vilkų padarytus nuostolius.

Pirmomis birželio dienomis Migonių kaime buvo papjautas Arūno Pociaus veršelis, po kelių dienų savo veršelio neteko ir Butėnų kaimo gyventojas Antanas Motiekaitis.

Praėjusios savaitės pabaigoje šimonietis avių augintojas Alvydas Kavoliūnas atrado vilkų apdraskytus tris ėriukus ir vieną nebegyvą suaugusią avį.

Migonyse gyvenanti Violeta Pocienė „Panevėžio rytui” pasakojo, kad jų šeima kasmet atiduoda duoklę po apylinkes klaidžiojantiems vilkams.

Užpernai kaime nebuvo tokio kiemo, kurio šeimininkai neapgailėtų plėšrūnų sumaitotų savo gyvulių. Šiek tiek ramesnė buvo tik pernykštė vasara.

Šiemet Pociai pirmieji iš kaimynų nukentėjo nuo vilkų. Ganykloje už kelių dešimčių metrų nuo sodybos buvo pririšti 7 veršiukai, plėšrūnai pasirinko mažiausiąjį, dar tik pusantro mėnesio sulaukusį.

Nuo grandinės nutrūkusį veršelį šeimininkai atrado ryte šalia kaimynų telyčių. Veršiukui buvo perkąstas kaklas, išdraskyti viduriai ir žarnos, apgraužtas pasturgalis.

Pirmąjį birželio savaitgalį tokia pat bėda ištiko Šimonių seniūnijos Butėnų kaimo gyventoją Antaną Motiekaitį.

Paryčiui išgirdęs nerimastingą veršelio bliovimą, šeimininkas su sūnumi išbėgo iš trobos ganyklų link ir pamatė tolyn nuo galvijų nubėgančius kelis vilkus.

Veršelis buvo dar gyvas, bet perkąstu kaklu, sumaitotais viduriais, išplėštomis šlaunimis. Prieauglį teko pribaigti.

Ūkininkas pamatė nubėgančius vilkus

Praėjusią savaitę dar rimtesnių nuostolių vilkai padarė šimoniečio Alvydo Kavoliūno avių bandai.

Apie pusketvirto šimto avių Jolita ir Alvydas Kavoliūnai laiko lentomis glaudžiai aptvertose ganyklose Pelyšių kaime netoli nuo Šimonių miestelio. Nakčiai avys yra suvaromos į lentines pašiūres.

Praėjusį ketvirtadienį, apie 21 valandą, atvažiavęs apžiūrėti bandos ir suvaryti avių po stogu, šeimininkas apstulbo išvydęs vieną suaugusią avį nebegyvą ir tris apkandžiotus ėriukus. Vienas ėriukas netrukus krito.

Buvo perkąstas stambios avies kaklas, bet ji pati nesumaitota.

Pasak J.Kavoliūnienės, matyt, vilkai iš aptvaro buvo ką tik pasprukę, nes nespėjo pasisotinti, pribaigti ėriukų.

Kavoliūnai tik pernai išvengė plėšrūnų padarytų nuostolių, o ankstesniais metais yra buvę, kad papjaudavo ir 11 ėriukų bei avių.

Tada šeimininkai specialiai eidavo saugoti bandos, bet kai jau vilkai įjunksta, nuo jų apsiginti beveik neįmanoma.

„Ganyklos aptvertos lentomis, nakčiai suvarom į pastoges, kaip dar saugoti gyvulius?

Vilkai bastosi dienomis, nesunkiai peršoka per lentų užtvaras”, – J.Kavoliūnienė nelinksmai pajuokavo, kad ūkio geru, matyt, teks dalintis su plėšrūnais.

Europa saugo vilkus

Šimonių seniūnijos gyventojai nuogąstauja, kad šiemet vilkai gali būti itin agresyvūs, jeigu jau vasaros pradžioje gaujomis užpuola ganyklose galvijų jauniklius.

Paprastai aktyvesni plėšrūnai būna rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, kai savo jauniklius moko užpulti ir pribaigti auką.

Medžiotojų ir žvejų draugijos rajono skyriaus pirmininkas Albinas Vaižmužis teigė, kad ūkininkams nuo plėšrūnų kol kas teks gintis patiems.

Nuo pavasario, kol laukiniai gyvūnai veda ir augina vaikus, vilkų medžioklė draudžiama. Juos šaudyti leidžiama tik nuo rugpjūčio 1 dienos.

Laikantis ES direktyvų, ateityje vilkų medžioklės, pasak A.Vaižmužio, gali būti visai uždraustos. Ūkininkams plėšrūnų pridaryti nuostoliai bus kompensuojami iš specialių fondų.

Virginija Juškienė

www.panrytas.lt

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , .

2 atsiliepimai į "Ganyklas drebina kruvini vilkų išpuoliai"

  1. Andrejus Gaidamavicius

    Naminių gyvulių apsauga nuo vilkų

    Užsienyje, kur vilkai laikomi kone šventais žvėrimis, egzistuoja labai daug naminių gyvulių apsaugos būdų. Be mums žinomo elektrinio piemens, dar naudojamos specialios sirenos, blykčiojančios šviesos, vilkų perkėlimas ten, kur jų yra mažiau, vilkų sterilizacija ir t.t. Užsienis yra užsienis, bepigu jiems dėti vilkams apykakles su radio siųstuvais, stebėti juos miškuose iškabintomis naktinio matymo kameromis, mokėti milijonines kompensacijas ūkininkams. Užsieniečiai neturi mūsų problemų, t.y. pinigų trūkumo, o mes neturime jų problemų, t.y. ką su tais pinigais daryti. Taigi pasidairykime į mums artimesnes šalis. Lenkai šiuo atžvilgiu yra tolokai pažengę. Šiuo metu Lenkijoje gyvena apie tūkstantį vilkų, kurie nuo 1998 metų yra saugomi. Vilkai šioje šalyje kasmet papjauna tūkstančius avių, tačiau net ir gilios ekonominės krizės metu ši valstybė rasdavo būdų išmokėti kompensacijas ūkininkams. Jei norėtų, rastų ir mūsų valdžia, juolab, kad Lietuvoje nuo vilkų kasmet nukenčia tik kelios dešimtys naminių gyvulių. Bet didžiausias dėmesys kreipiamas ne į kompensacijų išmokėjimą, o į pačių ūkininkų sąmoningumo kėlimą. Juk net 80-čia nuošimčių gyvulių saugumas priklauso nuo pačių ūkininkų pastangų juos apsaugoti. Kiekvienas rimtas sodininkas žino, kad jis nesulauks derliaus jei jo sodas nebus aptvertas. Lygiai taip pat turėtų mastyti ir gyvulių augintojai. Visai kitas reikalas kokią tvorą mes parinksime – paprastą karčių, metalinę tinklo, vielos tvora su tekančia elektros srove („elektrinis piemuo”) ar paprasčiausias spalvotas vėliavėles, kurios naudojamos vilkų medžioklėse. Vilkui, kaip žinia, tvora – ne kliūtis. Senesni žmonės puikiai prisimena, kaip vilkai pasikąsdavę po tvartų pamatais ir pro išraustas duobes išsitempdavę avis ar kiaules. Prisiminkim vilko biologiją – savo vilkiukus jis atsiveda po žeme, irštvoje, kuri gali būti net iki 7 metrų ilgio! Taigi geriausias variantas – mišrinti visus anksčiau paminėtus tvėrimo būdus. Galima naudoti ir vien tik vėliavėles, tačiau toks aptvėrimas padės tik nuo vilkų. Vėliavėlės turi būti spalvotos, bet nebūtinai vien tik raudonos. Vilkai, kaip ir kiti šuniniai, neskiria spalvų, juos gąsdina skirtingi spalvų tonai. Ant virvės vienodais atstumais užrišamos 10 cm pločio ir 45 cm ilgio spalvotos skiautės, bet taip, kad iki žemės liktų 15 cm. Pro tokias vėjuje plazdančias skiautes išdrįs pralįsti labai retas vilkas. Dar galima naudoti kvapiąsias medžiagas, kurių vilkai labai nekenčia. Viena iš paprastesnių priemonių tai naftalinas arba prastos kokybės vyriškas dezodorantas. Vilkai turi puikią uoslę ir nemalonų “vyrišką” kvapą stengiasi apeiti iš tolo. Kad kvapas nesusilpnėtų tvorų kraštus naftalinu galima patepti kartą per savaitę. Lenkijoje ir Rumunijoje, kur labai plačiai išvystyta avininkystė, apsaugai nuo vilkų naudojama speciali aviganių šunų veislė. Šios veislės šunys yra stipresni už vilkus ir puikiai juos užuodžia. Tokie šunys tapo nepamainomi daugelio ūkininkų pagalbininkais. Jungtinė nevyriausybinė vilkų apsaugos taryba visus besidominančius nemokamai aprūpins informacija apie šių šunų įsigijimą, laikymą ir veisimą.

    Daugiau informacijos:
    vilkai2002@yahoo.com
    mob. 8 614 92 554
    d.8 37 324 241

    Andrejus Gaidamavičius,
    Jungtinės nevyriausybinės vilkų apsaugos tarybos pirmininkas

  2. 🙁

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.