Seimo Pirmininkas apgailestauja, kad Vilniaus savivaldybė nepakankamai suprato Didžiojo Seimo reikšmę lietuvių tautos istorijoje.
Tokią mintį jis išsakė pirmadienį Seime prasidėjusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Didysis Vilniaus Seimas (1905): ištakos, raida ir pasekmės”.
Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas pažymėjo, kad per pastaruosius 5 metus, kai prasidėjo pasirengimas 100-mečio sutiktuvėms, Vilniaus miesto savivaldybė iki šiol nedavė jokio aiškaus atsakymo, kodėl erdvei priešais Nacionalinės filharmonijos rūmus nesuteikia Didžiojo Seimo aikštės pavadinimo. Juolab kad, jo duomenimis, visuomeninė miesto Pavadinimų suteikimo komisija iš esmės neprieštaravo tokiam pasiūlymui.
Sveikindamas konferencijos dalyvius A. Paulauskas pabrėžė, kad mokslininkų misija – padėti visuomenei formuluoti tam tikras politinės ir kultūrinės raidos įžvalgas naujame amžiuje.
„Visas šimtmečio minėjimas, organizuotas šiomis dienomis, yra labiau politinės reikšmės renginys – t. y. ne vien sostinės kultūros gyvenimo dalis: juk kitais metais neabejotinai Rusija prisimins Dūmos 100-metį, ir tame prisiminimų kontekste mūsų protėvių reikalavimai, nuskambėję 1905-aisiais iš Vilniaus miesto salės, išlieka kaip nuoseklios lietuvių politinės kūrybos ženklas”, – pažymėjo A. Paulauskas.
Seimo rūmuose vykstančią tarptautinę mokslinę konferenciją „Didysis Vilniaus Seimas (1905): ištakos, raida ir pasekmės”, skirtą Didžiojo Vilniaus Seimo 100-mečiui paminėti, surengė Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuvos Seimas ir Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija.
Konferencijoje pranešimus skaitys Vilniaus universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos mokslų akademijos mokslininkai, taip pat svečiai iš Vokietijos, Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos, Estijos.
2005-12-05 11:29