Lietuvoje kasmet užregistruojama 40–190 tūkstančių gripo atvejų, nors iš tikrųjų sergamumas gripu yra didesnis. Pasaulyje kiekvienais metais kyla gripo epidemijos, kurių metu visada pastebimas bendras gyventojų mirtingumo padidėjimas.
Statistikos duomenimis, kiekvieniems 2000 susirgimo gripu atvejų tenka viena mirtis. Ji gali ištikti dėl pačios gripo infekcijos sukeltų komplikacijų ar bet kurios kitos paūmėjusios lėtinės ligos, jei tokia asmuo serga. Didžiausias mirtingumas yra vaikų iki 2 metų amžiaus – net 35 proc. Šis rodiklis viršija sveikų suaugusiųjų mirtingumą kelias dešimtis kartų. Taip yra todėl, kad tokio amžiaus vaikų imuninė sistema mažai tesugeba pasipriešinti gripo virusui, nes dažnai dar nėra spėjusi su juo susidurti. Gripo komplikacijos taip pat dažnai būna pagyvenusiems žmonėms bei bet kokio amžiaus asmenims, sergantiems lėtinėmis plaučių, širdies, inkstų, onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu, AIDS.
Gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia ir tiesiogines komplikacijas: virusinę pneumoniją, bronchitą, virusinį encefalitą, meningitą, virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams), vidurinės ausies uždegimą (būdingesnis taip pat vaikams), virusinį akių uždegimą (priklauso nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).
Dažniausios komplikacijos
Pati dažniausia – plaučių uždegimas, nuo jos dažniausiai ir mirštama. Laiku nepradėtas gydyti arba netinkamai gydomas pūlingas plaučių uždegimas gali komplikuotis kraujo užkrėtimu, o pūlingas ausies uždegimas – pūlingu smegenų dangalų uždegimu, smegenų abscesu.
Asmenims, sergantiems širdies yda, gripo komplikacija gali būti bakterinis endokarditas, t.y. širdies vožtuvų pažeidimas. Susirgus gripu gali paūmėti koronarinė širdies liga, ištikti širdies infarktas.
Ką daryti?
Šiuo metu Lietuvos sveikatos organizacijos pagrindine ir labai veiksminga gripo profilaktikos priemone pripažįsta skiepus. Atsižvelgiant į organizmo būklę ir sąlygas, skiepai 70–90 proc. garantuoja, kad žmogus nesusirgs gripu.
Vis dėlto, susirgus gripu, pirmosiomis dienomis geriausia pagulėti. Jei gripo komplikacijų neatsirado, jis praeina per savaitę.
Ligos pradžioje, kol temperatūra dar neaukšta (37,0–37,2° C), prieš miegą galima pakaitinti kojas šiltame vandenyje su druska ar garstyčiomis. Verta kelis kartus per dieną įkvėpti smulkinto svogūno ar česnako kvapo. Nuo kosulio tinka virtas piene ir pertrintas svogūnas, rugiagėlių žiedų arbata. Skaudamą gerklę reikėtų skalauti druskos tirpalu arba vandeniu su citrinos rūgštimi, naudinga gerti prakaitavimą sukeliančios karštos liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų ar čiobrelių arbatos, vitamino C. Temperatūrai mažinti tinka ramunėlių užpilas, pasveikti padeda citrininės melisos arbata.
Tinkamiausios medikamentinės priemonės
Siekiant sunaikinti ligos sukėlėją ilgą laiką buvo vartojami antivirusiniai medikamentai amantadinas ir remantadinas. Tačiau jie veikia tik gripo A virusą, sukelia nepageidaujamų poveikių, taip pat įmanomas ir virusų atsparumas.
Prieš keletą metų mokslininkai sukūrė veiksmingesnius medikamentus, veikiančius ir A, ir B gripo virusus. Tai zanamiviras ir oseltamiviras.
Siekiant išvengti gripo arba atsiradus gripo simptomams greitai ir veiksmingai gali padėti preparatas Oscillococcinum. Vienoje dėžutėje yra šešios Oscillococcinum dozės granulių pavidalu. Siekiant išvengti gripo, reikėtų vartoti po vieną dozę vieną kartą per savaitę (15 minučių prieš valgį) visą epidemijos laiką. Granulėms reikia leisti ištirpti po liežuviu.
Tik susirgus (gripo pradžioje), reikia kaip galima greičiau išgerti pirmąją preparato dozę, toliau gerti 2 arba 3 kartus per dieną kas 6 val.
Jei atsitiko taip, kad gripo simptomai jau pilnai pasireiškė, reikia gerti po 1 Oscillococcinum dozę ryte ir vakare 1-3 dienas.
Preparatas neturi kontraindikacijų, tinka ir vaikams, jiems žirnelius galima ištirpinti nedideliame kiekyje vandens ir duoti išgerti iš šaukšto ar buteliuko.
Akvilė NORKUTĖ