Kosovo ateitį serbai ir albanai įsivaizduoja skirtingai. Kosovo albanų politinės partijos siekia visiškos nepriklausomybės. Serbijos valdžiai priimtinas sprendimas – „kad nė viena pusė per daug nepralaimėtų ir per daug nelaimėtų”.
Albanus nuramino šūviai į orą
Interviu su Danijos karinės bazės štabo viršininku Kimu Kristensenu palieka gerą įspūdį. Pulkininkas leitenantas – profesionalus karys ir geras pašnekovas.
„Bendrauju su lietuviais nuo 1995 metų, nuo tarnybos Kroatijoje laikų. Matau, kaip jie tobulėja, tai mane labai džiugina”, – užtikrina K. Kristensenas.
Profesionalai. Puikiai pasiruošę fiziškai ir psichologiškai. Mokantys ne tik klausyti įsakymų, bet ir galintys parodyti iniciatyvą. Taip pulkininkas leitenantas apibūdina karius iš Lietuvos.
Įrodymas – taikdarių susidūrimas su albanais, ketinusiais padegti padangas. Tąkart savanoriams teko panaudoti ginklus. Šūviais į orą jie apramino vietinius ir nusipelnė vadų pagyrimo už tinkamą elgesį nestandartinėje situacijoje.
Lygindamas lietuvius ir danus štabo viršininkas prisimena: prieš dešimt metų Kroatijoje tarnavę lietuviai buvo geri kariai, tačiau kažkodėl šalinosi kolegų iš Danijos. „Nebuvo tarpusavio ryšio. Iš viso lietuvių būrio gal du trys kalbėjo angliškai. Dabar vaizdas – visai kitoks. Daugiau kaip pusė jūsiškių gerai moka kalbą. Eiliniai, karininkai ir bendrauti, ir šypsotis išmoko”, – juokiasi K. Kristensenas.
Serbai ir albanai gali sutarti
Štabo viršininkas žino, kad krepšinis lietuviams – antroji religija. „Danai labiau mėgsta futbolą. Neįdomu žaisti krepšinį prieš lietuvius, nes visada pralaimėsi”, – šypsosi pulkininkas leitenantas.
Kokią Kosovo ateitį mato profesionalas iš Danijos?
„Albanai nori nepriklausomybės, serbai su tuo nesutinka. Sunku rasti išeitį, bet sprendimą priimsime ne mes, o žmonės aukščiausiuose politikos sluoksniuose”, – pulkininkas leitenantas nenori politikuoti.
Jis įsitikinęs, kad Jungtinės Tautos eina teisinga kryptimi. Štabo viršininkas ragina žvilgtelėti pro langą – į sužaliavusius laukus už bazės tvoros.
„Žmonės juose dirba. Jei jie bijotų būti nužudyti, to tikrai nedarytų. Serbai ir albanai gali sutarti tarpusavyje.
Jie gerbia taikdarius. Žino, kad panorę gali išsiverkti ant jų pečių, ir kartu suvokia, kad prireikus veiksime ir reaguosime tinkamai, neleisime įsižiebti etniniams konfliktams. Įgijome serbų ir albanų pasitikėjimą. Negalime sau leisti jo prarasti”, – taip situaciją vertina K. Kristensenas.
Kad matytų ir bijotų
BALTSQN-11 kuopos vadas Artūras Jankūnas sako, kad Mitrovicoje dabar tarnauja apie šimtą lietuvių. Du trečdaliai iš jų – savanoriai. Pagrindinė užduotis – „užtikrinti laisvą judėjimą” serbams ir albanams, JT pajėgoms.
Viena iš svarbiausių funkcijų – psichologinė. Jėgos demonstravimas. Taikdariai ne kartą rodė save Mitrovicos gyventojams: karinių automobilių kolona, ginklai, šalmai, neperšaunamos liemenės. Kad matytų ir bijotų.
Kita užduotis – patruliavimas. Visą parą, visureigiais ir pėsčiomis. Kariai kalbasi su vietiniais – kokios jų nuotaikos, problemos. Savanoriai pripažįsta, kad su serbais bendrauti lengviau.
„Ateini pas serbą – jis iškart siūlo slivovicos, paties pagamintos naminės degtinės. Taikdariai negeria – vis tiek siūlo. Albanas galbūt pasiūlys kavos. Galbūt”, – sako A. Jankūnas.
Nelegaliai laikomų ginklų pas serbus ir albanus – daug. Šūviai Mitrovicoje – dažnas reiškinys. Vietiniai neįsivaizduoja didesnės šventės be šūvių į orą. Naujųjų metų sutikimas taikdariams priminė karą – tik be sužeistųjų ir žuvusiųjų.
Konflikto priežastys – ne religinės
Kapitonas A. Jankūnas teigia, kad konflikto Kosove priežasčių reikia ieškoti ne skirtingose religijose. Žudynės kilo ne dėl to, kad serbai – pravoslavai, o albanai – musulmonai.
„Albanų gimstamumas – daug kartų didesnis nei serbų. Per kelis šimtmečius susiklostė situacija, kad istorinėse serbų žemėse albanų – daug daugiau nei serbų”, – sako kuopos vadas.
A. Jankūnas taip pat nenori politikuoti ir ieškoti geriausios išeities Kosovui. „Sakoma, kad Kosovui reikia kažko daugiau nei autonomijos, bet mažiau nei nepriklausomybės. Kas tai turėtų būti, aš nežinau”, – sako kapitonas.
Tomas Beržinskas
„Vakarų ekspresas”