Kuršmarėse eršketinės žuvys dar klaidžioja

Iš eršketinių kremzlinių žuvų šeimos Baltijos jūros baseine nuo ikiistorinių laikų buvo paplitusios tiktai dvi rūšys: atlantinis eršketas (Acipenser sturio) ir sterlė (Acipenser ruthenus).

Užauga jūroje, neršia – upėje

Pirmoji – tipiška praeivė žuvis, užauga ir subręsta jūroje, o neršti migruoja į upes. Mano aptiktų šaltinių žiniomis, iki XVIII a. pabaigos eršketai Baltijoje, Kuršių mariose, Nemuno, Deimenos, Priegliaus baseinuose dar buvo gana svarbios verslinės žuvys, eksportuojamos į kitas šalis. Jų populiacija visame areale katastrofiškai išretėjo apie XIX a. vidurį, o per praėjusį amžių Baltijoje dažniau pagaudavo giliose vietose, laimikiuose dažniau vyraudavo 2-3 m, o retesni individai siekdavo iki 6 m ilgio. Paskutinį kartą į nerštą migruojanti eršketo patelė, 254 cm ilgio, 120 kg svorio ir gondose turėjusi 18 kg subrandintų ikrų, Kuršių mariose buvo sugauta 1955-ųjų gegužę. Neringos žvejai man pasakojo, kad pavieniai eršketai jūroje ir mariose pasitaikydavo iki praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžios. Kadangi vėliau jokių žinių apie sugautus eršketus neaptikta, manoma, kad šios nepaprastai vertingos žuvys Baltijos baseine išnyko visiškai.

Sterlė – gėlavandenė žuvis

Antroji rūšis – tipiškos gėlavandenės žuvys, gausiau natūraliai paplitusios Baltosios, Kaspijos, Juodosios jūrų baseine ir Vakarų Sibiro upėse. Akademiko G. V. Nikolskio 1948 m. žiniomis, Baltijos vandenyse didesnių sterlių populiacijų nerasta. Žinant, kad šios žuvys yra nelepios ekologiškai, jas ichtiologas M. Girdvainis 1885 m. bandė aklimatizuoti Dauguvoje, Neryje ir Nemune. Kokie buvo šio darbo rezultatai Lietuvoje, man nežinoma.

Per 1953-1959 m. laikotarpį su pertraukomis Lietuvos žuvininkai į Nemuną ir jo intakus išleido apie 4,9 tūkst. sterlių jauniklių ir priaugintų individų, parsivežtų iš Šiaurės Dvinos ir Obės upių. Pirmaisiais įžuvinimo metais sterlių Kuršių marių ir Nemuno žemupio žvejų laimikiuose pasitaikydavo dažnokai ir, nepaisant griežto draudimo, jas suvalgydavo kaip neįprastą delikatesą. Taip elgiantis, negreitos „kvailokos” žuvys nespėjo aklimatizuotis, o po gero dešimtmečio apie sterles neteko girdėti.

Trečioji įžuvinimo banga

Trečioji eršketinių žuvų Lietuvoje įžuvinimo banga plūstelėjo praėjusio šimtmečio pabaigoje, Kietaviškės valstybiniame žuvininkystės ūkyje ir kitur pradėjus veisti ir auginti sterlės ir didžiojo eršketo belūgos (Huso huso) hibridus, vadinamus besteriais. Pirmą kartą besterio sugavimo faktą Kuršių mariose ant Ežios seklumos užregistravau 1977 m. rugpjūčio 12 d. Jį man į laboratoriją tyrimui atnešė Rusnės žuvininkystės ūkio ichtiologas H. Beresnevičius. Žuvis buvo 37 cm ilgio, 250 g svorio ir beveik trejų metų amžiaus. Praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį nemažai besterių jauniklių bandymams minėtas ichtiologas suleido į naujai įrengtus ūkio karpių auginimo tvenkinius. Jie čia gerai augo ir kurį laiką buvo tapę nereklamuojamu delikatesu ant vaišių stalo. Privatizavus žuvininkystę buvo planuojama auginti besterius, kaip ir karpius. Bet bandymai Rusnėje sužlugo, o patirtis liko neaprašyta.

Kas tai per žuvis?

O štai nauja sensacija – Šilutės rajono laikraštis „Pamarys” 2004 m. lapkričio 23 d. paskelbė informaciją su O. Lidžiaus nuotrauka, kad žvejys Tadas Tumosa Kuršių mariose prie Ežios seklumos tinklaičiu pagavo retą žuvį ir ją gyvą perdavė Rusnės žuvivaisos įmonei. Ją patyrinėjęs žuvininkas J. Dyglys manė, kad 69 cm ilgio, 2 kg svorio eršketinė žuvis galėjo būti sterlė. Gaila, kad šis individas nebuvo pakankamai ištirtas ir išsaugotas.

Ak, tie naujakuriai besteriai

Šiemet savo užrašuose užregistravau du „eršketų” pagavimo faktus. Iš Kintų karpyno žuvininko E. Žimančiaus sužinojau, kad jo pažįstami žvejai mėgėjai lapkričio pradžioje Nemune ties Rambyno kalnu pagautą eršketinę 2,9 kg žuvį išmatavo ir nufotografavo. Lapkričio 13 d. į Rusnės žvejo I. Pokvyčio tinklaitį 70 mm akimis, paspęstą Kuršmarių baseine 29 bare ties Šakutės žiotimis, įsivėlė dar didesnė žuvis. Šį kartą su ichtiologu H. Beresnevičiumi ištirtas individas buvo 83 cm ilgio, 3,5 kg svorio. Po skrodimo nustatėme, kad patelė gonadose brandino ikrus pavasariniam nerštui. Jos nugaroje suskaičiavome 17, šoninėje linijoje – 49, pilvo apačios linijoje – 11 kaulinių plokštelių. Pagal kitus morfologinius kūno požymius – šakotų spindulių skaičių krūtinės, pilvo, analiniame pelekuose ir spygliukų kiekį ant žiaunų koštuvėlio pirmojo lanko tirtoji žuvis taip pat aiškiai skyrėsi nuo kitų mokslininkų pateiktų atlantinio eršketo ir sterlės charakteristikų.

Iš to darome išvadą, kad per paskutinius dešimtmečius Kuršmarių baseine sugautos eršketinės žuvys yra ne kas kita, o naujakuriai besteriai, kurių veisimu ir auginamu žuvininkams ir laisvoje Lietuvoje būtų verta rimtai susidomėti.

Dr. Kazys Gaigalas