Euro ateitį lems išorinės jėgos

Finansų ekspertai įsitikinę, kad šiuo metu Lietuva, priešingai, nei teigia centrinis bankas ir Finansų ministerija, vis dar nevykdo reikalavimų, būtinų eurui įsivesti

Dabartiniai mūsų šalies ekonominiai rodikliai vis dar teikia realių vilčių, kad Lietuvai pavyks įsivesti eurą nuo 2007-ųjų. Būsimas šios valiutos pozicijas stiprina ir mažėjančios degalų kainos. Tačiau valstybės planams koją galėtų pakišti išoriniai veiksniai, tarp jų – Rusijos koncerno „Gazprom” ketinimai nuo kitų metų pabranginti dujas.

Optimizmo padaugėjo

SEB Vilniaus banko finansų analitikų teigimu, spalio mėnesį vidutinė metinė infliacija Lietuvoje siekė 2,7 proc., kai Mastrichto kriterijus, kurio neturi viršyti šalis, planuojanti įsivesti eurą, spalį buvo tik 2,4 proc. Tuo tarpu oficialios Lietuvos institucijos skelbia, kad vidutinė metinė infliacija šalyje siekia tik 2,3 proc., tačiau domėn ima tik paskutinių šešių mėnesių duomenis. Be to, šis skaičius lyginamas su besiformuojančiu 2006 metų balandžio mėnesio Mastrichto kriterijumi, kuris, kaip prognozuojama, bus 2,6 proc.

Lietuvos bankas ir Finansų ministerija naudoja kiek kitokią metodiką Lietuvos tinkamumo euro zonai apskaičiuoti. Tuo tarpu Slovėnijos, kuri kartu su Lietuva yra realiausia kandidatė įsivesti eurą 2007-ųjų pradžioje, centrinis bankas naudoja tokią pat metodiką kaip ir SEB Vilniaus bankas.

Vis dėlto šio banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda prisipažino, kad dabar optimistiškiau žvelgia į Lietuvos galimybę nuo planuotos 2007 metų sausio 1 dienos įsivesti eurą nei prieš kelis mėnesius.

„Aš asmeniškai 60 proc. tikiu, kad euras bus įvestas, ir duodu 40 proc. tikimybės, kad to nepavyks padaryti laiku. Jeigu būtumėte manęs paklausę prieš tris mėnesius, būčiau pasakęs, kad ši tikimybė yra 50 ir 50 proc. Degalų kainų kritimas pastaruoju metu vis dėlto įkvėpė daugiau optimizmo dėl euro įvedimo perspektyvos. Pamatėme, kaip vartotojų kainų indeksas kito brangstant degalams. Vadinasi, būtų logiška tikėtis, kad degalų kainoms pradėjus kristi, sulauksime priešingos įtakos. Vartotojų kainų indekso tempai pradės kristi būtent tais mėnesiais, pagal kuriuos bus vertinama, kaip Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus. Taigi optimizmo išties padaugėjo”, – „Kauno dienai” sakė G.Nausėda.

Negali būti jokių išlygų

Naftos produktų kainų bumas akivaizdžiai pademonstravo, kad prie euro zonos siekianti prisijungti Lietuva gali susidurti su visiškai nuo jos nepriklausančiais faktoriais, kurie gali sugriauti visus jos planus.

„Europos Sąjunga, deja, nėra numačiusi išlygų tokiems nenumatytiems atvejams. Yra patvirtintas rodiklis – Mastrichto sutarties konvergencijos kriterijus arba vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimo indeksas. Yra nustatytas jo apskaičiavimo principas – paimamas trijų stabiliausių euro zonos valstybių rodiklių vidurkis ir prie jo pridedama pusantro procentinio punkto. Štai ir viskas, pakeisti nieko negalima. Negali būti jokių išlygų ar palengvinimų. Šia prasme galima visiškai logiškai piktintis, kad, tarkime, degalų kainų kilimas iš tiesų yra nuo mūsų nepriklausantis veiksnys – mes niekaip negalėjome jam atsispirti arba jį sušvelninti, nes tai veikia gerokai stipresni pasauliniai faktoriai. Bet, deja, niekas į tai neatsižvelgs”, – apgailestavo SEB banko prezidento patarėjas.

Taigi jeigu artimiausiu metu kiltų dar viena didesnė ar mažesnė pasaulinė krizė arba globalinis kainų kilimo bumas, Lietuvos siekiams vos po metų įsivesti eurą gali nebūti lemta išsipildyti. Pasak G.Nausėdos, koją galėtų pakišti net Rusijos koncerno „Gazprom” ketinimai nuo kitų metų smarkiai pabranginti dujas.

Dabar sąlygos pakankamai palankios

Pasak G.Nausėdos, Lietuva infliacijai sumažinti net neturi rimtų svertų, kuriuos galėtų panaudoti kritiniu momentu, jei paaiškėtų, kad šalis kitaip nepajėgs įvykdyti Mastrichto kriterijų.

„Jeigu Europos Komisija ir Europos centrinis bankas įvertintų, kad infliacijos lygis išlaikytas dirbtinėmis priemonėmis su vieninteliu tikslu, jog šalis atitiktų Mastrichto kriterijų prieš pat įsijungiant į euro zoną, tokie „pasiekimai” būtų eliminuoti”, – teigė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas.

Pasak jo, didelės tragedijos dėl to, jei nepavyktų euro įsivesti laiku, nebūtų, tačiau liktų apmaudas, kad buvo praleistas „šansas įstoti į euro zoną tada, kai sąlygos tam buvo pakankamai palankios”.

„Niekas negali garantuoti, kad po dvejų ar trejų metų sąlygos bus tokios pat palankios. Galbūt tuomet mes jau visiškai nesusidorosime su infliacijos rodikliu arba galbūt atsiras kitokių problemų, gal ir fiskalinis deficitas padidės? Šiuo metu Lietuva išties yra favoritė pagal pasirengimą įsivesti eurą ir būtų smagu išnaudoti šią galimybę, nes aš esu įsitikinęs, kad ankstyvas euro įsivedimas Lietuvai būtų naudingas”, – užtikrino G.Nausėda.

Valdžia tylomis laukia teigiamo sprendimo

SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas pažymėjo, kad jau girdimos neoficialios kalbos, jog Latvijai ir Estijai teks ilgiau palaukti euro.

„Kol kas Estija oficialiai planuoja įsivesti eurą 2007-aisiais, o Latvija – 2008-aisiais. Bet neformaliai puse lūpų jau pradedama kalbėti, kad estai tiesiog fiziškai nesuspės sumažinti infliacijos, kuri šiuo metu pas juos viršija 4 proc., iki reikalaujamų maždaug 2,5 proc. lygio. Tai pernelyg sunku padaryti per likusius kelis mėnesius. O Latvijai, kurioje šiuo metu infliacija siekia daugiau nei 7 proc., įtilpti į Mastrichto kriterijus net ir iki 2008 metų bus sudėtinga”, – prognozavo finansų ekspertas.

Jis pastebėjo, kad Lietuvos visuomenė nebe taip palankiai vertina būsimus valiutos pokyčius.

„Atrodo, kad dabar euro įvedimo priešininkai vykdo aktyvią kampaniją, o atsakingos Lietuvos institucijos laukia teigiamo Europos viršūnių sprendimo. Euro įvedimo klausimo nušvietimas Lietuvos banko tinklalapyje yra teigiamas dalykas, tačiau 90 proc. šalies gyventojų veikiausiai jo niekada neatsivers”, – sakė G.Nausėda.

„Sutikite, kad paprastam žmogui, tam, kuris specialiai nesidomi euro įvedimo klausimu, informacijos gauti sunku. Tiesa, jis gauna informacijos punktuose, kuriuose renkami parašai dėl euro įvedimo referendumo. Bet mes žinome, kad ten jam pateikiama tik vienareikšmiškai neigiama informacija. O kur pozityvi informacija, tiesiog paaiškinanti vieną paprastą dalyką, kad įvedus eurą neįvyks jokių drastiškų pasikeitimų?” – retoriškai klausė G.Nausėda.

Infliacija niekur neprapuls

„Dabar net su verslininkais diskutuodamas sulaukiu klausimų, ar tiesa, jog įvedus eurą turėtų sumažėti atlyginimai. Tuomet pats jų paklausiu, kodėl jiems taip atrodo. Į tai sulaukiu atsakymo, kad „taip šnekama”. Vėlgi klausiu jų, kokius veiksnius jie mato, dėl kurių atlyginimai didės lėčiau arba net sumažės įvedus eurą. Atsakymo paprastai nebūna.

Pabandykime įsivaizduoti, kas šiuo metu lemia atlyginimų didėjimą Lietuvoje. Aš manau, kad tai lemia BVP augimas ir, žinoma, darbo jėgos stygius, didelė darbo jėgos paklausa. Ar 2007 metų sausio 1 dieną visi šie faktoriai kažkur dings, išgaruos? Manau, kad ne. Todėl galime tikėtis, kad įvedus eurą darbo užmokestis didės, tik bus vienintelis skirtumas – tas atlyginimas jau bus perskaičiuotas į eurus”, – tvirtino G.Nausėda. Vis dėlto jis pabrėžė, kad euro šalininkų teiginys, jog įvedus eurą kainos nedidės, nėra absoliučiai teisingas.

„Kainos kyla ir dabar. Neįmanoma, kad ta infliacija, kuri dabar sudaro beveik 3 proc., kažkur dingtų. Ne, ji liks, nes tie faktoriai, kurie lemia kainų augimą, pavyzdžiui, pasaulinės naftos kainos, lems kainų didėjimą ir 2007 metų pradžioje. Bet kuo čia dėtas euras?” – stebėjosi pašnekovas.

Kas kita, pasak G.Nausėdos, prekybininkai, pasinaudodami euro įvedimu, gali specialiai suapvalinti kainas, tačiau „yra pakankamai priemonių tam pasipriešinti”. Pakaktų susitarti su didžiaisiais prekybos centrais, kad šie elgtųsi sąžiningai, o smulkieji ir vidutiniai prekybininkai bus priversti prie to prisitaikyti.

Neigiama informacija palieka ryškų pėdsaką

„Visiškai nereikia kviesti šimtų tūkstančių prekybininkų iš visos Lietuvos į mitingą ir mėginti juos įtikinti, kad jie nedidintų kainų. Tikrai nereikia to daryti. Pakanka prie apskrito stalo susodinti dešimt-penkiolika žmonių ir paprašyti pasirašyti gero verslo ar kitaip pavadintą etikos kodeksą. Arba tiesiog suinteresuoti juos kainų nedidinti, paskatinti juos pademonstruoti savo socialinę atsakomybę prieš Lietuvos visuomenę.

Reikia duoti jiems galimybę galbūt net panaudoti tai savo reklamoje, pavyzdžiui, pakabinant ant savo vitrinų užrašą, kad čia kainų didinimu nepiktnaudžiaujama. Kodėl to nepanaudoti? Kam reikalauti ir gąsdinti, jeigu galima suinteresuotumu kur kas daugiau pasiekti?” – siūlė G.Nausėda. Pasak jo, tenka pripažinti, kad su neigiama informacija kovoti sunku, kadangi ji žmogaus sąmonėje įstringa ilgiau ir palieka ryškesnį pėdsaką.

„Kiekviena naujiena iš pradžių priimama nepalankiai. Net ir litas kažkada buvo sutiktas su nepasitikėjimu, o dabar jau turbūt niekas to neprisimena. Pasitikėjimą galima išsikovoti ne žodžiais ir ne įtikinėjimais, o realiais darbais. Geriausia bus, kai žmonės patys pamatys, kad tos baimės, kurių jie buvo persmelkti, nepasitvirtino. Tai bus geriausia reklama eurui. Bet, deja, mums reikia pasiekti, kad žmonės nusiramintų dar prieš euro įvedimą”, – reziumavo SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas G.Nausėda.

Arūnas Ivaškevičius